Žiema yra puikus metas ne tik ilsėtis nuo sodo darbų, bet ir ramiai suplanuoti pavasario bei vasaros sezoną. Net ir nenorint investuoti daug lėšų į naujus sodinukus, sodą galima sėkmingai praplėsti savarankiškai. Vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų – augalų dauginimas sumedėjusiomis auginėmis, kai jie yra ramybės būsenoje.
Sausį daugelis pradeda svarstyti, ką būtų galima atnaujinti sklype ar sode. Tokiu metu verta atidžiau pasižvalgyti po jau augančius krūmus ir medelius, nes daugelį jų galima lengvai padauginti vegetatyviniu būdu. Sumedėjusių auginių dauginimas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir suteikia galimybę įgyti vertingos praktinės patirties bei geriau pažinti augalus.
Sumedėjusios auginės – tai žiemą, be lapų, nupjauti medžių ar krūmų ūglių fragmentai, kurie tuo metu yra „miegantys“. Šie mediniai ūgliai yra atsparesni nei vasarą imami žoliniai auginiai, todėl jiems reikia mažiau priežiūros. Tinkamomis sąlygomis jie suformuoja šaknų sistemą ir pavasarį pradeda augti kaip savarankiški augalai.
Tokias auginės galima imti nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kol augalai dar nėra pradėję busti ir brinkti pumpurais. Sausis tam labai tinkamas, tačiau svarbu pasirinkti švelnesnį orą – geriausia imti auginius atodrėkio metu, o ne esant stipriam šalčiui.
Dauginimo procesas nėra sudėtingas, jei laikomasi kelių pagrindinių principų. Renkami praėjusio sezono ūgliai, kurie yra stiprūs, tiesūs, maždaug pieštuko storio ir apie 15–20 centimetrų ilgio. Svarbu, kad ant jų būtų aiškiai matomi pumpurai. Ūgliai kerpami aštriu ir dezinfekuotu įrankiu, apačioje atliekant tiesų pjūvį po pumpuru, o viršuje – įstrižą, kad būtų lengva atskirti auginių kryptį.
Prieš sodinimą nuo apatinės auginių dalies galima pašalinti ploną žievės juostelę, atidengiant kambį – tai paskatina šaknų formavimąsi. Apatinė dalis pamirkomа šaknų augimą skatinančioje priemonėje, o tuomet auginiai sodinami į vazonus su drėgnu smėliu. Jie įterpiami statmenai, užkasant maždaug du trečdalius ilgio, paliekant vieną ar dvi akeles virš paviršiaus.
Iki pavasario auginiai laikomi šviesioje, vėsioje patalpoje, kur temperatūra siekia apie 0–5 laipsnius šilumos. Svarbu nuolat stebėti, kad substratas neišdžiūtų. Atėjus pavasariui ir praėjus didesniems šalčiams, įsišaknijusius auginius galima persodinti į atvirą gruntą, prieš tai palaipsniui juos pripratinant prie lauko sąlygų.
Sumedėjusiomis auginėmis žiemą galima dauginti daugybę augalų – tiek dekoratyvinių, tiek vaisinių. Šis būdas puikiai tinka forsitijoms, budlėjoms, jazminmedžiams, ligustrams, veigelėms, rožėms, vynvyčiams, pūkeniams, hortenzijoms, juodiesiems šeivamedžiams, šilkmedžiams, lazdynams, serbentams ar vynmedžiams.
Kad iš auginių išaugę augalai būtų stiprūs ir vešlūs, svarbi ir tolimesnė priežiūra. Pavasario pabaigoje rekomenduojama patrumpinti jaunų ūglių viršūnes, kad augalai labiau šakotųsi. Reguliarus laistymas ir saikingas tręšimas padės jiems greičiau įsitvirtinti ir pasiruošti pirmiesiems augimo sezonams.
