Pastaraisiais metais Rusijos karinė aviacija vis dažniau susiduria su techninėmis problemomis ir prasto parengimo padariniais, dėl kurių bombos krenta ne į numatytus taikinius Ukrainoje, o ant pačios Rusijos miestų ir gyvenviečių. Šie incidentai atskleidžia gilius sistemos trūkumus ir kelia vis didesnę grėsmę civiliams pasienio regionuose.
Naktį iš sausio 20-osios į 21-ąją Rusijos Belgorodo mieste vėl įvyko incidentas, kai Rusijos kariuomenė numetė bombą ant savo teritorijos. Šis atvejis dar kartą pabrėžė rimtas Rusijos karinių oro pajėgų problemas, susijusias su ginkluotės tikslumu.
Pasak nepriklausomo kanalo ASTRA, Gubkino gatvėje buvo aptiktas didelis krateris, susidaręs po bombos sprogimo. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šią situaciją pavadino „ypatingu įvykiu“. Iš aplinkinių pastatų gyventojai buvo skubiai evakuoti į saugesnes vietas. Vietos bendruomenių atstovai teigia, kad ant miesto galėjo būti numesta rusiška aviacinė bomba FAB arba KAB tipo.
Šis incidentas nėra vienintelis. 2025 metų duomenimis, Rusijos lėktuvai atsitiktinai numetė mažiausiai 180 aviacinių bombų ant savo teritorijos ir Rusijos okupuotų Ukrainos regionų. Tarp jų – daugiau nei 120 FAB bombų, septynios UMPB bombos ir trys raketos. Tai – augantis skaičius, palyginti su 165 atvejais per visus 2024 metus. Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios fiksuota jau daugiau kaip 500 tokių incidentų.
Daugiausia atvejų, net 39, įvyko būtent Belgorodo srityje, iš kurios veikia didžioji dalis Rusijos bombonešių. Kiti paveikti regionai – tarp jų ir Voronežo sritis.
Rusijos kariuomenė bombarduoja savo teritoriją
Belgorodas – apie 340 tūkst. gyventojų turintis miestas netoli Ukrainos sienos. Jo gyventojai pranešė išgirdę stiprų sprogimą, po kurio ir buvo aptiktas krateris. Vietos šaltiniai nurodo, kad tikėtina sprogimo priežastis – techninė bombonešio klaida skrydžio metu. Nors aukų išvengta, incidentas sukėlė didelę paniką tarp gyventojų, o panašūs įvykiai šiame regione pastaruoju metu kartojasi vis dažniau.
2025 metų gruodį Rusijos bombonešis ant Belgorodo numetė FAB-500 bombą. Sprogimas įvyko šalia gyvenamojo namo ir paliko apie 15 tūkst. gyventojų be elektros. Tų pačių metų lapkritį Grafivkos kaime aviacinė bomba sugadino tris socialines įstaigas, aštuonis daugiabučius ir 33 privačius namus, sukeldama masinę paniką.
Tuomet gubernatorius Gladkovas nuslėpė tikrąsias įvykio aplinkybes ir sunaikinimus viešai priskyrė Ukrainos dronų atakai. Dar vienas rimtas incidentas įvyko 2025 metų lapkričio 17 dieną Bykovkoje, taip pat Belgorodo srityje, kai FAB-250 bomba nukrito ant mokyklos pastato. Vaikai ir personalas buvo skubiai evakuoti, o dėl galimos detonacijos kilo rimtas pavojus visai apylinkei.
2025 metais Rusija ant savo miestų numetė 180 bombų
Ekspertai nurodo kelias pagrindines tokios incidentų serijos priežastis. Viena svarbiausių – vadinamoji „chałupnicza“ (savadarbė, prastos kokybės) bombų valdymo ir valdomų modulių (pavyzdžiui, UMPK) konstrukcija. Prie to prisideda ir žmogiškosios klaidos, didžiulė gamybos sparta bei techniniai trūkumai, įskaitant skubotai gaminamos amunicijos sparnų išskleidimo mechanizmų gedimus.
Ukrainos naudojamos trukdymo priemonės taip pat mažina rusiškų raketų ir bombų tikslumą daugiau nei 100 metrų. Dėl to Rusijos lėktuvai priversti skristi kuo arčiau fronto linijos ir sienos, o tai didina pavojų, kad amunicija kris ant Rusijos miestų ir kaimų.
Maždaug pusę tokių bombų masės sudaro trotilas, todėl jos išlieka ypač pavojingos net ir pataikiusios ne į karinius, o į atsitiktinius civilinius objektus.
Šie incidentai atskleidžia sistemines Rusijos karo mašinos silpnybes. Skubota gamyba, menka kokybės kontrolė ir techninės problemos kelia pavojų ne tik Ukrainos taikiniams, bet ir pačios Rusijos gyventojams. Belgorodo srityje, kur bazuojasi daug bombonešių, civiliai vis dažniau susiduria su sprogimų padariniais: apgadintais gyvenamaisiais namais ir mokyklomis, gaisrais, krateriais gatvėse, išdaužytais langais ir smūginės bangos sukeltais pažeidimais.
Kremliaus valdžia viešai menkina problemos mastą, dažnai kaltina Ukrainą ir slepia tikruosius incidentų faktus. Tai dar labiau griauna pasitikėjimą valdžia ir karine vadovybe pasienio regionuose, kuriuose karo padariniai vis dažniau smogia tiesiogiai civiliams gyventojams.
Nors daugeliu atvejų išvengiama žuvusiųjų, rizika išlieka milžiniška. 2025 metais Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) paskelbė perimtas Belgorodo srities gyventojų pokalbių ištraukas, kuriose žmonės pasakojo apie aštuonias per 11 dienų ant regiono nukritusias bombas ir reiškė didėjantį nepasitenkinimą dėl „savų“ bombardavimo.
2026 metų sausį situaciją Belgorode dar labiau apsunkino Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš energetinę infrastruktūrą, sukėlusios elektros tiekimo sutrikimus ir dalinius elektros energijos tiekimo nutraukimus mieste.
