Iškritus rekordiniam kiekiui sniego, vienoje Vilniaus ligoninėje apie 30 procentų išaugo pacientų, patyrusių traumas, skaičius. Paslydimai ir kritimai žiemą tampa viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai patenka į skubiosios pagalbos skyrius. Specialistai pabrėžia, kad nemažos dalies šių traumų galima išvengti laikantis paprastų, bet itin svarbių saugaus judėjimo principų.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pastebi, kad vos iškritus sniegui ir atšalus orams pacientų srautai pastebimai išauga. Ligoninės duomenimis, laikotarpiu be sniego per penkias dienas į ortopedus traumatologus kreipėsi 434 pacientai, o jau sausio pradžioje šis skaičius pasiekė apie 600.
Pasak P. Ukso, žiemos metu dažniausiai fiksuojami kulkšnių ir stipinkaulių lūžiai, raiščių patempimai ar plyšimai. Taip pat pasitaiko šlaunikaulio, blauzdikaulio, dilbio, žastikaulio, dubens kaulų lūžių bei galvos sumušimų, galinčių sukelti smegenų sutrenkimą. Sudėtingiausi atvejai – šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiai, kuriems dažnai prireikia operacijų, o gijimas ir reabilitacija užtrunka ilgiau.
Kaip saugiai judėti slidžia danga, primena sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE dziudo trenerė Renata Gaigalaitė. Anot jos, svarbiausia žiemą – neskubėti ir prisitaikyti prie sąlygų. Žingsniai turėtų būti trumpi, kūnas – šiek tiek palenktas į priekį, o galva – lengvai nuleista, kad būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
Rankos, pasak trenerės, neturėtų būti kišenėse ar užimtos daiktais. Jos padeda stabilizuoti kūną ir, prireikus, sušvelninti kritimą. Jei vis dėlto nepavyksta išvengti kritimo, rekomenduojama kristi ant šono, galvą palenkti į priekį, rankas laikyti arčiau kūno ir vengti instinktyvaus rėmimosi tiesiomis rankomis.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į dažniausias klaidas, daromas žiemą. Viena jų – netinkama avalynė. Batai su lygiu padu tampa ypač pavojingi ant sniego ar ledo, todėl žiemą būtinas ryškus protektorius, o papildomi antgaliai su dygliukais gali dar labiau padidinti saugumą.
Kita dažna klaida – skubėjimas ir išsiblaškymas. Žmonės eidami žiūri į telefonus, klausosi muzikos, neįvertina aplinkos ir dangos būklės. Dėl to reakcijos laikas sutrumpėja, o slystelėjimas tampa netikėtas ir sunkiau suvaldomas.
Traumų riziką galima sumažinti ir namuose, reguliariai atliekant pusiausvyrą stiprinančius pratimus. Pasak R. Gaigalaitės, net paprastas ėjimas siaura linija, stovėjimas ant vienos kojos ar vadinamoji „kregždutė“ padeda lavinti kūno kontrolę ir stabilumą.
Ne mažiau svarbu išmokti ir saugiai kristi. Tinkama kūno padėtis, galvos apsauga ir gebėjimas „nuriedėti“ sumažina smūgio jėgą ir rimtų traumų tikimybę. Šių įgūdžių mokomasi ir dziudo treniruotėse, tačiau jie praverčia ne tik sporto salėje, bet ir kasdienėje žiemos rutinoje.
