Gamyklinės daugumos televizorių nustatymai paprastai sukalibruoti taip, kad ekranas parduotuvėje, ryškiai apšviestoje patalpoje, atrodytų kiek įmanoma ryškesnis ir efektingesnis.
Tačiau tie patys parametrai ne visada tinka įprastai namų aplinkai, kai žiūrite iš sofos. Dažnai būtent dėl šios priežasties televizoriaus vaizdas atrodo nepakankamai ryškus, „išplaukęs“ ar per daug dirbtinis.
Laimei, HD vaizdo kokybę galima gerokai pagerinti vos keliais paprastais nustatymų pakeitimais. Toliau – svarbiausi parametrai ir kaip juos sureguliuoti.
Dažna klaida įsigijus naują televizorių – palikti gamyklinius vaizdo režimus be jokių pakeitimų. Skirtingi gamintojai juos vadina įvairiai, tačiau dažniausiai sutinkami pavadinimai: Standard, Dynamic, Bright arba Vivid.
Esant tokiems nustatymams, balta spalva paprastai būna kiek „šalta“, turinti melsvą atspalvį, o kitos spalvos gali atrodyti pernelyg sodrios, ypač raudona ir mėlyna. Kai kuriems toks vaizdas patinka žiūrint sportą ar dienos metu, tačiau filmams jis paprastai nėra optimalus.
Jei svarstote, kaip pagerinti HD vaizdo kokybę savo televizoriuje, pabandykite perjungti vaizdo režimą į Cinema, Movie, Expert arba Filmmaker (priklausomai nuo modelio). Tokiu atveju vaizdas dažniausiai tampa natūralesnis ir artimesnis tam, ką matė pats filmo kūrėjas.
Raiškumas (Sharpness) – Daugelis klaidingai mano, kad raiškumo didinimas prideda vaizde daugiau detalių. Iš tikrųjų šis nustatymas tik paryškina objektų kontūrus, sukurdamas dirbtinius apvadus. Per didelis raiškumas iškraipo natūralų vaizdą ir netgi gali paslėpti smulkias detales, užuot jas išryškinęs.
Dažniausiai rekomenduojama raiškumo reikšmę sumažinti iki vidutinės ar net žemesnės, o kartais – beveik iki nulio, ir stebėti, kada vaizdas atrodo natūraliausias.
Spalvų temperatūra (Color temperature) – Šis parametras reguliuoja, kiek „šiltas“ ar „šaltas“ bus bendras vaizdo atspalvis. Mažinant spalvų temperatūrą, vaizdas šiltėja – tampa gelsvesnis ir rausvesnis. Didinant – vėsta ir įgauna melsvą atspalvį.
Šiltesni nustatymai paprastai malonesni akims ir oda atrodo natūraliau. Šaltesni ryškiau pabrėžia baltą spalvą ir bendrą vaizdo kontrastą, tačiau veido oda gali atrodyti „išbalusi“ ar nenatūrali. Geriausia eksperimentuoti ir pasirinkti tokį atspalvį, kuris jums vizualiai patogiausias.
Kontrastas (Contrast) – Kontrastas pirmiausia veikia šviesias vaizdo dalis – baltas ir labai šviesias sritis, mažiau įtakodamas tamsius plotus. Per daug pakėlus kontrastą, šviesiose vietose gali „dingti“ smulkios detalės – jos susilieja į vieną šviesią dėmę.
Kontrastą reikėtų sureguliuoti taip, kad baltos sritys išliktų ryškios ir išraiškingos, tačiau jose vis dar būtų matomos detalės (pavyzdžiui, debesų faktūra danguje ar šviesių rūbų klostės).
Kitos priežastys, kodėl televizoriaus vaizdas atrodo neryškus, „miglotas“ ar išblukęs
Norint pagerinti HD vaizdo kokybę, verta peržiūrėti ir kitus ekrano parametrus, kurie netiesiogiai daro didelę įtaką bendram vaizdui.
Judesių glotninimas (Motion smoothing) – Ši funkcija skirta judesio sklandumui pagerinti – ji prideda papildomus „tarpinius“ kadrus, kad vaizdas judėtų tolygiau. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su raiška, judesio apdorojimas stipriai veikia bendrą vaizdo įspūdį.
Daugelyje televizorių judesių glotninimas įjungtas automatiškai ir gali vadintis skirtingai (Motion Plus, TruMotion, MotionFlow ir pan.). Nors kartais tai naudinga sportui ar greito veiksmo scenoms, dažnai ši funkcija „sumuilina“ vaizdą ir filmams suteikia vadinamąjį „muilinės operos efektą“ – viskas atrodo pernelyg lygu ir nenatūralu. Labai dažnai rekomenduojama šį nustatymą sumažinti arba visai išjungti, ypač žiūrint filmus ir serialus.
Foninis apšvietimas (Backlight) – Vaizdo aiškumas ir komfortas akims iš dalies priklauso ir nuo foninio apšvietimo ryškumo. Skirtingai nei kontrastas ar spalvų balansas, foninis apšvietimas lemia bendrą ekrano šviesumą.
Didinant foninį apšvietimą, ekranas tampa ryškesnis, tačiau labai šviesiose vietose gali pradėti nykti detalės, o esant prastam kambario apšvietimui, ryškus ekranas labiau vargina akis. Mažinant – tamsios scenos atrodo gilesnės, sumažėja akinantis švytėjimas ir bendras akių nuovargis.
Dienos metu, esant daug natūralios šviesos, paprastai verta apšvietimą padidinti. Vakare ar naktį, žiūrint pritemdytoje patalpoje, geriau jį sumažinti.
Šviesumas (Brightness) – Skirtingai nei foninis apšvietimas, šviesumo parametras reguliuoja juodos spalvos lygį, o ne bendrą ekrano šviesumą. Didinant šviesumą, šešėliai pašviesėja ir gali tapti matomos anksčiau „pradingusios“ detalės tamsiose vietose. Mažinant – juoda tampa gilesnė ir kontrastingesnė, tačiau per daug sumažinus dalis detalių tamsiose zonose vėl išnyksta.
Šviesumą reikėtų derinti kartu su kontrastu, kol juodi plotai atrodo pakankamai tamsūs, bet vis tiek išlaiko detales (pavyzdžiui, drabužių, plaukų ar naktinio peizažo struktūrą).
Energijos taupymo režimas (Energy saving) – Energijos taupymo funkcija riboja ekrano ryškumą, kad sumažintų elektros energijos sąnaudas. Nors tai naudinga sąskaitoms ir aplinkai, pernelyg agresyvus taupymas dažnai kenkia vaizdo kokybei.
Dėl šios funkcijos šviesios sritys tampa ne tokios išraiškingos, sumažėja kontrastas, o bendras vaizdas atrodo plokščias ir blankus. Jei norite maksimalios kokybės, verta patikrinti, ar energijos taupymo režimas neįjungtas aukščiausiu lygiu, ir, jei reikia, jį sumažinti arba išjungti.
Subalansavus vaizdo režimą, raiškumą, spalvų temperatūrą, kontrastą, judesių glotninimą, foninį apšvietimą, šviesumą ir energijos taupymą, net ir senesnis televizorius dažnai gali atrodyti gerokai geriau – vaizdas tampa ryškesnis, natūralesnis ir malonesnis akims.
