Riba tarp tiesos ir iliuzijos šiandienos pasaulyje vis dažniau tampa neryški ir sunkiai įžvelgiama. Švedų mentalistas, kūno kalbos ir žmogaus elgsenos ekspertas, bestselerių autorius Henrikas Fexeusas savo knygose nagrinėja tai, kas mus veikia kasdien – įtaką, manipuliaciją, pasąmoninius sprendimus ir gebėjimą „perskaityti“ kitą žmogų.
„Pasaulis šiandien yra kiek per daug realus“, – teigia rašytojas, kurį šiemet bus galima gyvai išgirsti Vilniaus knygų mugėje.
Vasario 26–kovo 1 dienomis vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje svečias iš Švedijos pristatys naujos knygų serijos detektyvinį romaną „Auka“.
Knygų „Minčių skaitymo menas. Kaip suprasti ir nepastebimai paveikti kitus“, „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“ bei detektyvų serijos „Dėžė“, „Kultas“ ir „Miražas“ autorius atsakė į Laisvės Radzevičienės klausimus.
„Pasaulis šiandien yra kiek per daug realus“
– Henrikai, ar pastaruoju metu neaplanko jausmas, kad gyvenate ne visai tikrame pasaulyje?
– Priešingai. Man atrodo, kad šiuo metu pasaulis yra kiek per daug realus.
– Esate vienas iš tų autorių, kurių knygose galima rasti patarimų, kaip perprasti žmones, daryti jiems įtaką, skaityti mintis, bendrauti. Kartais atrodo, kad besimokydami šių, iš pažiūros gerų dalykų, nuėjome blogio keliais – į manipuliacijas ir propagandą. Kaip jus veikia šio pasaulio realybė?
– Visiška tiesa! Ir tai – viena iš priežasčių, kodėl apie tai pradėjau rašyti. Norėjau žmonėms paaiškinti, kaip galime pasinaudoti šiais metodais, kad sklandžiau bendrautume. Tuo pačiu siekiau parodyti, kad tomis technikomis ir mes patys esame manipuliuojami. Pirmoji gynybos linija yra žinojimas, kad esame puolami.
– Ar turite patarimų, kaip šiandien atskirti tiesą nuo melo?
– Stenkitės išlikti objektyvūs. Patikrinkite tai, kas jums teigiama. Pasidomėkite recenzuojamais moksliniais tyrimais. Supraskite, kad net ir tada, kai viskuo abejojate, galite atsidurti „filtro burbule“, kuris pateikia tendencingą informaciją, atitinkančią jūsų įsitikinimus.
– Melagystės, netikros naujienos, kurias šiandien atneša dirbtinis intelektas, formuoja mūsų požiūrius ir nuomones. Ar įmanoma tam atsispirti?
– Vienas iš svarbių žingsnių, kuris bent jau padėtų sumažinti melagysčių poveikį, – nustokite naudotis pagrindiniais tų melagysčių komunikacijos kanalais. Ištrinkite savo socialinių tinklų paskyras arba naudokitės jomis taip, kaip naudojotės prieš dešimtmetį – tik palaikydami ryšį su draugais ir šeima. Nežiūrėkite trumpametražių filmukų reelsuose ar „YouTube“ kanaluose. Laikykitės atokiau nuo „X“ ir „TikTok“.
Jei pašalinsite savo skaitmeninius kanalus, dirbtinis intelektas ir netikros naujienos jus pasieks gerokai lėčiau. Ir nesijaudinkite dėl tikrų naujienų – joms šaltinių vis dar yra. Remdamiesi patikima informacija, diskutuokite su žmonėmis. Pageidautina – su tais, kurie nebūtinai pritaria jūsų nuomonei.
– Kaip manote, kas nutiktų, jei vieną dieną iš mūsų gyvenimo dingtų socialiniai tinklai?
– Būtų sunku išgyventi, nes mūsų smegenys pritaikytos bendrauti su kitais žmonėmis. Esame sutverti veikti mažose bendruomenėse. Taigi, kol būsime žmonės, tol kursime savo socialinius tinklus, nes jie yra giliai įsišakniję mūsų psichologinėje sandaroje.
– Kaip manote, ar, perpratę įtakos kitiems mechanizmus, galime tapti atsparesni manipuliacijoms?
– Be abejo. Nors manipuliacijos metodai tikriausiai vis dar jus veiks, bent jau suprasite, kas vyksta. Vis dar jaučiate, kad jums labai labai reikia nusipirkti tuos naujus sportbačius? Tuo pačiu suprantate, kokie metodai privertė taip jaustis. O tai padeda lengviau priimti racionalų sprendimą.
– Kurį lengviau paveikti – savimi pasitikintį ar savimi abejojantį žmogų?
– Sakyčiau, labiau savimi pasitikintį. Ypač jei jis tik į pasitikėjimą savimi ir atsiremia. Savimi abejojantis žmogus tikriausiai taip pat abejos viskuo, ką pasakysite.
– Esate kūno kalbos specialistas. Ar, perpratę kūno kalbą, galėtume greičiau pajusti netiesą, kurią mums bando įpiršti?
– Bent jau lengviau atpažintume mums perduodamas emocijas. Kai emocinis (neverbalinis) ir verbalinis bendravimas prasilenkia, būtent neverbalinis gali atskleisti tiesą.
– Kodėl, jūsų manymu, knyga „Minčių skaitymo menas“ taip stipriai rezonuoja skirtingose kultūrose?
– Manau, dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, sąmoningai nesigilinau į bendravimą, susijusį su kuria nors konkrečia kultūra. Daugiau dėmesio skyriau visuotinei elgsenai. Nesvarbu, kur gyvenate, toks supratimas vis tiek galioja. Kita priežastis – manau, kad gebėjimas suprasti kitus žmones ir jiems daryti įtaką yra, taip sakant, Šventasis Gralis. Tai svarbiausias žinojimas, kurį būtina turėti.
– Ar visada iš kūno kalbos susidarote nuomonę apie žmogų, kurio nepažįstate?
– Visi taip elgiamės, tik vieni tai suvokia, o kiti – ne. Pavojus slypi išvadose, kurias darome. Tarkime, sutikote žmogų, kuris jums instinktyviai nepatinka, tačiau nežinote, kodėl. Išmanydami kūno kalbą, greičiausiai suprasite, kad žmogus jums nepatinka, nes vaikšto nuleidęs kaktą, tarsi būtų supykęs. Būtent į tai ir sureagavote.
Tuo pačiu žinote, kad reikėtų patikrinti, ar jo žandikaulis sukąstas. Nes jei ne, žmogus gali būti tiesiog susikaupęs, o jūsų instinktas buvo klaidingas.
– Kuri iš jūsų knygų labiausiai atspindi autorių?
– Iš negrožinės literatūros knygų paminėčiau „Minčių skaitymo meną“. Jei kalbame apie grožinę literatūrą, tai mentalistas Vincentas Valderis iš detektyvų trilogijos „Dėžė“, „Kultas“ ir „Miražas“ iš esmės esu aš, tik tamsesnis ir sudėtingesnis.
– Mokėtės filosofijos. Ar, metams bėgant, jūsų gyvenime jos randasi vis daugiau? Ar jaučiate, kad visuomenė šiandien labiau sklendžia paviršiumi nei neria į gylį?
– Gyvename labai skubančiame pasaulyje, o skubėjimas mus būtent taip ir veikia, kaip sakote. Laikas yra vienas iš svarbiausių aspektų, padedančių žmogui mąstyti giliau ir plačiau. Mūsų pažinimo procesams toks mąstymas – būtinas. Jei nutrauksime šį procesą arba neskirsime jam pakankamai laiko, negalėsime mąstyti giliai, analitiškai ar prasmingai.
Taigi, kai greitiname savo gyvenimą arba sekame informaciją tik socialiniuose tinkluose, iškyla proto seklumo pavojus.
– Pasimatysime Vilniaus knygų mugėje. Ką papasakosite skaitytojams apie naujausius savo projektus?
– Priminsiu, kad neseniai išleidau pirmąją naujos serijos knygą „Auka“. Tai gana neįprastas trileris, kuriame pasitelkiu visus savo, mentalisto, įgūdžius, kad sukurčiau, tikiuosi, nepakartojamą skaitymo patirtį.
Dvidešimt šeštoji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
