Nuolatinis girtavimas gali padidinti kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio riziką, teigiama Amerikos vėžio draugijos (ACS) žurnale „Cancer“ paskelbtame tyrime, rašo „Fox News“.
Tyrime buvo analizuojami daugiau nei 88 tūkst. suaugusių JAV gyventojų duomenys, surinkti per 20 metų siekiant nustatyti, kaip ilgalaikis alkoholio vartojimas veikia kolorektalinio vėžio (KRV) arba ikivėžinių kolorektalinių adenomų (polipų) pasireiškimo riziką.
Tyrimo dalyviai nurodė, kiek per savaitę vidutiniškai išgerdavo alaus, vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų per keturis amžiaus laikotarpius – 18–24 metų, 25–39 metų, 40–54 metų ir nuo 55 m.
„Daug geriančiais“ laikyti suvartojantys daugiau nei 14 alkoholio vienetų per savaitę, o „vidutiniškai geriančiais“ – nuo 7 iki 14 gėrimų per savaitę.
Stebėjimo metodo tyrimas atskleidė ryšį tarp suaugusiojo nuolatinio didelio alkoholio vartojimo ir didesnės kolorektalinio vėžio, ypač tiesiosios žarnos vėžio, rizikos.
Nustatyta, kad didelis alkoholio vartojimas per visą gyvenimą yra susijęs su 25 proc. didesne bendra kolorektalinio vėžio rizika ir beveik dvigubai didesne tiesiosios žarnos vėžio rizika. Vidutinis alkoholio vartojimas per visą gyvenimą buvo susietas su mažesne bendra šio vėžio rizika.
Palyginti su mažai alkoholio vartojančiais asmenimis, nuolat daug jo vartojantiems asmenims nustatyta apie 91 proc. didesnė kolorektalinio vėžio rizika.
Tyrime nenustatyta, kad kolorektalinės adenomos (priešvėžiniai polipai) gali susidaryti daugiau alkoholio suvartojantiems asmenims, nors buvę vartotojai, palyginti su nedaug šiuo metu alkoholio vartojančiais asmenimis, turėjo ženkliai mažesnę riziką susidurti su nepažengusia adenoma.
Iš 88 092 tyrimo dalyvių 1 679-iems buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys.
Autoriai pažymėjo, kad stebėjimo tyrimas buvo ribotos apimties – jis nebuvo pagrįstas klinikiniais bandymais. Be to, remtasi pačių tiriamųjų pateiktais duomenimis apie alkoholio vartojimą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad nuolatinis didelis alkoholio vartojimas ir didesnis vidutinis alkoholio suvartojimas per visą gyvenimą „gali padidinti kolorektalinio vėžio riziką, o nustojus vartoti gali sumažėti adenomos susidarymo rizika“. Pasak mokslininkų, ryšiai „gali skirtis atsižvelgiant į naviko susidarymo vietą“.
Ankstesniame interviu „Fox News Digital“ San Francisko „Circle Medical“ klinikos gydytoja dr. Pinchieh Chiang teigė, kad nustojus vartoti alkoholį ilgesniuoju laikotarpiu galimas „kur kas didesnis sveikatos pagerėjimas“.
„Per keletą mėnesių ar metus pastebime ilgalaikį kraujospūdžio ir kepenų funkcijos pagerėjimą bei uždegimo mažėjimą“, – sakė ji.
Pasak gydytojos, tokie pokyčiai turi tiesioginę įtaką ilgalaikei širdies ligų ir insulto rizikai.
„Be to, alkoholio vartojimo mažinimas ar atsisakymas ilgainiui sumažina kelių rūšių vėžio, įskaitant krūties ir storosios žarnos vėžį, riziką“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, norint sužinoti, kiek alkoholiniame gėrime yra standartinių alkoholio vienetų, reikia alkoholinio gėrimo kiekį ml dauginti iš alkoholinio gėrimo stiprumo proc. ir dalyti iš 1 tūkst.
