Jau daugelį metų gydytojai ir dietologai įspėja dėl raudonos mėsos – ypač jautienos, kiaulienos ir avienos – vartojimo, motyvuodami tuo, kad ji neva neigiamai veikia virškinimą ir širdies bei kraujagyslių sistemą.
Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai, ar tokios baimės pagrįstos, ir ar aviena iš tiesų tokia žalinga, kaip kartais teigiama.
Kodėl verta atkreipti dėmesį į avieną?
Lietuvoje ir Ukrainoje aviena yra mažiau populiari nei kiauliena ar jautiena, tačiau pagal maistinę vertę ji joms nenusileidžia. Tai visavertis baltymų šaltinis, būtinas raumenų augimui ir audinių atsinaujinimui.
Aviena taip pat turi polinesočiųjų riebalų rūgščių, B grupės vitaminų (ypač B12 ir B6) bei svarbių mineralų – geležies, cinko, kalio, kalcio ir magnio.
Vitaminas B12 atlieka itin svarbų vaidmenį formuojantis raudoniesiems kraujo kūneliams ir palaikant nervų sistemos veiklą, o cinkas padeda stiprinti imunitetą. Dėl šių priežasčių aviena gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis.
Įdomus faktas: aviena turi vadinamųjų oroto rūgščių, kurios padeda kepenų veiklai, lėtina senėjimo procesus ir, kai kurių tyrimų duomenimis, gali slopinti vėžinių ląstelių vystymąsi. Mėsos kaloringumas priklauso nuo skerdenos dalies ir vidutiniškai siekia nuo 230 iki 287 kcal 100 gramų.
Kaip teisingai ruošti avieną?
Norint gauti kuo daugiau naudos, avieną rekomenduojama virti arba kepti orkaitėje. Kepant keptuvėje, mėsa sugeria daugiau riebalų, be to, intensyvaus apkepimo metu gali susidaryti sveikatai potencialiai kenksmingų junginių.
Saikingas vartojimas ir tinkamas paruošimo būdas – pagrindinės sąlygos, kad šis produktas iš tiesų būtų naudingas sveikatai. Aviena gali būti verta alternatyva kiaulienai, padėti paįvairinti racioną ir aprūpinti organizmą svarbiomis maistinėmis medžiagomis.
