Paryžius dar kartą imasi ryžtingų priemonių, siekdamas sumažinti automobilių įtaką miestui ir pagerinti pėsčiųjų saugumą. Iki 2026 metų pabaigos iš gatvių planuojama pašalinti dešimtis tūkstančių parkavimo vietų, ypač tose vietose, kur jos labiausiai trukdo matomumui prie perėjų. Tokie pokyčiai kai kuriems vairuotojams gali atrodyti drastiški, tačiau jie yra platesnės miesto pertvarkos dalis, orientuota į saugesnę ir patogesnę aplinką pėstiesiems bei dviratininkams.
Iki 2026 metų pabaigos Paryžius planuoja iš gatvių pašalinti apie 20 tūkst. vietų automobilių statymui, esančių šalia pėsčiųjų perėjų. Taip siekiama gerinti matomumą tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems ir mažinti eismo įvykių skaičių.
Šie pokyčiai įgyvendinami vykdant 2019 metais priimtą Prancūzijos mobilumo įstatymą Loi d’orientation des mobilités. Pagal jį jokios automobilių stovėjimo vietos negali būti įrengtos ar išlikti arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos pradžios. Praktikoje tai reiškia, kad stovėjimo vietos, esančios tiesiai prieš „zebrą“, bus panaikintos.
Atlaisvinta erdvė gali būti panaudota įvairiai: įrengiami dviračių stovai, plečiami šaligatviai, sodinami želdiniai arba tiesiog paliekama laisva zona, gerinanti matomumą ir pėsčiųjų saugumą.
Penki metrai, kurie gali išgelbėti gyvybes
Pagrindinis reformos tikslas – pėsčiųjų saugumas. Prancūzijos statistika rodo, kad pėstieji sudaro reikšmingą dalį eismo įvykių aukų. 2024 metais visoje Prancūzijoje pėstieji sudarė apie 14 proc. visų žuvusiųjų keliuose, o Paryžiuje per pirmuosius 2025 metų mėnesius žuvo jau kelios dešimtys pėsčiųjų.
Regioninės ir Tarpžinybinės Aplinkos, Planavimo ir Transporto direkcijos ataskaitose pabrėžiama, kad arčiau perėjų pastatyti automobiliai smarkiai apsunkina vairuotojų galimybes laiku pastebėti pėsčiuosius. Tai ypač aktualu, kai žmogus stovi visai prie važiuojamosios dalies krašto arba kai tai – vaikas ar vyresnio amžiaus asmuo, kurį ir taip sunkiau pastebėti.
Paliekant 5 metrų atstumą be automobilių, prieš perėją atsiranda „skaidri“ zona, ženkliai pagerinanti matomumą. Vairuotojas gali iš anksto pamatyti pėsčiąjį dar prieš jam žengiant ant perėjos, o tai suteikia papildomų sekundžių sulėtinti greitį ar sustoti.
Vairuotojams bus sunkiau, bet pokyčiai laikomi būtinais
Savaime suprantama, kad tokia reforma mažina automobilių stovėjimo galimybes. Prancūzijos žiniasklaidoje pabrėžiama, jog vairuotojai, norintys keliauti po Paryžių automobiliu, susidurs su dar didesniais sunkumais ieškodami vietos parkavimui mieste, kuris ir taip garsėja itin ribota erdve ir spūstimis.
Kol kas darbai vyksta palaipsniui ir dažniausiai derinami su kelių remonto ar modernizacijos projektais. Vis dėlto iki 2026 metų pabaigos dauguma pagal įstatymą draudžiamų vietų turi būti panaikintos. Tai, savo ruožtu, padidins konkurenciją dėl likusių parkavimo vietų kitose miesto dalyse.
Dar vienas svarbus aspektas – Paryžiaus valdžia neplanuoja kompensuoti panaikintų vietų sukuriant naujas stovėjimo zonas kitur. Kitaip tariant, bendra viešose gatvėse esančių parkavimo vietų apimtis mieste bus nuosekliai mažinama.
Daugiau erdvės miestui be automobilių
Ekspertai pabrėžia, kad ši Paryžiaus judumo reforma yra platesnės tendencijos dalis. Miestai visoje Europoje vis labiau atsigręžia į žmogaus mastelio urbanistiką, kur prioritetas teikiamas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui, o ne lengvųjų automobilių eismui.
Per pastaruosius kelerius metus Paryžius aktyviai plėtoja lėto eismo (zona 30), pėsčiųjų ir dviračių zonas, kuria naujus pėsčiųjų bulvarus, naikina tranzitinį eismą kai kuriose gatvėse ir intensyviai skatina naudotis viešuoju transportu. Automobilių stovėjimo vietų mažinimas šalia perėjų – tik viena šio didesnio plano dalis.
Nors daugeliui vairuotojų tokie sprendimai yra nepatogūs ir dažnai kritikuojami, jų šalininkai atkreipia dėmesį į ilgalaikę perspektyvą: aiškesnes, saugesnes gatves, daugiau viešos erdvės žmonėms, o ne automobiliams ir mažesnę miestų priklausomybę nuo individualaus automobilio. Visa tai prisideda ne tik prie saugumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės tankiai apgyvendintose teritorijose.
