Čekija šiemet ketina sumažinti pagrindines išlaidas gynybai iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir rizikuoja užrūstinti JAV bei kitas NATO sąjungininkes, praneša „Politico“.
Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams. Valdžia aiškina, esą šito reikia norint ištaisyti netikslingas išlaidas ir apsaugoti kitas prioritetines sritis.
„Buvusiame pasiūlyme buvo pilna sukčiavimų, (…) todėl turėjome su tuo tvarkytis. Kai kur reikėjo mažinti išlaidas, ne tik gynybai. Jeigu to nedarytume, tektų stabdyti finansavimą sveikatos apsaugos ir socialinei sistemai“, – penktadienį Vašingtone žurnalistams aiškino Čekijos užsienio reikalų ministras Petras Macinka.
Tačiau tai reiškia, kad pagrindinėms gynybos išlaidoms Čekija oficialiai skirs tik 1,8 proc. savo biudžeto, atkreipia dėmesį „Politico“. Tai yra mažiau nei 2 proc. riba, kurią visos NATO narės pasiekė 2025 m., praėjus daugiau nei dešimtmečiui po šio tikslo nustatymo.
“Tai neturi nieko bendra su mūsų padėtimi NATO. Gynybos ministerija mane užtikrino, kad mes vis tiek pasieksime 2 proc. nuo BVP ribą“, – sakė ministras.
Vis dėlto, pasak „Politico“, toks žingsnis gali supykdyti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir kitas NATO nares.
„Nemanau, kad NATO vadovas Markas Rutte tai leistų. Nemanau, kad jis norėtų suteikti D. Trumpui priežastį kritikuoti NATO“, – teigė vienas NATO diplomatas, kuris, kaip ir kiti, kalbėjo anonimiškai.
Po to, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, jo administracija spaudė Europos valstybes imtis veiksmų ir didinti finansavimą gynybai, Amerikai deklaruojant siekį daugiau dėmesio skirti Vakarų pusrutuliui ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui.
Aljanso narės pernai susitarė, kad iki 2035 m. gynybos finansavimas pasieks 5 proc. nuo BVP: 3,5 proc. BVP bus skiriama tiesioginėms karinėms išlaidoms, o 1,5 proc. – su gynyba susijusioms išlaidoms.
Tačiau Čekija pajudėjo priešinga kryptimi. Todėl, „Politico“ teigimu, labai tikėtina, kad tai supykdys kitas Europos valstybes, kurioms taip pat tenka rinktis sudėtingus kompromisus, dažnai socialinių išlaidų sąskaita, norint stiprinti savo gynybą.
Be to, pernai Hagoje vykusiame kasmetiniame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai pasipiktino Ispanija, kuri atsisakė oficialiai įsipareigoti didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP.
„Po Hagos manėme, kad 2 proc. BVP gynybos tikslas taps praeitimi. Visi stengiamės šiuo atžvilgiu. Likti su 2 proc. ir neplanuoti finansavimo didinimo, ar netgi jį mažinti, nepadės NATO tapti stipresnei“, – leidiniui „Politico“ sakė antrasis diplomatas.
„Politico“ paprašyti pakomentuoti Prahos planus, Baltieji rūmai pakartojo D. Trumpo reikalavimą dėl gynybos finansavimo.
„Prezidentas D. Trumpas tikisi, kad NATO sąjungininkai laikysis savo pažado gynybai skirti 5 proc. biudžeto“, – Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly pareiškė
Čekijos vyriausybė situacijos nekomentavo.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas praėjusią savaitę kritikavo biudžeto išlaidų mažinimą, teigdamas, kad tai neatsakinga, bet jis nežada vetuoti pasiūlymo.
„Jeigu biudžeto projektas bus priimtas toks, koks yra siūlomas, tai mes būsime viena iš nedaugelio šalių einančių priešinga kryptimi“, – sakė P. Pavelas.
„Čekija, kaip partnerė ir sąjungininkė, prarastų didelę dalį patikimumo ne tik mūsų sąjungininkių, bet ir Ukrainos akyse“, – pridėjo šalies vadovas.
Duodamas interviu portalui „Denik.cz“, P. Pavelas sakė, kad prezidentui nedera nurodinėti vyriausybei, kaip turėtų atrodyti biudžetas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
