Kai skalbimo mašina pradeda pildytis vandeniu, ji tai daro ne tolygiai, o trumpais įsijungimo ir išsijungimo ciklais. Dėl to vandentiekio sistemoje susidaro momentiniai slėgio svyravimai. Duše tai reiškia, kad staiga keičiasi vandens srautas ir temperatūra, nes maišytuvas trumpam praranda pusiausvyrą tarp šalto ir karšto vandens.
Praktiškai tai gali atrodyti taip: per kelias sekundes komfortiškai šiltas vanduo virsta lediniu, o tuoj pat – beveik verdančiu. Vonioje tai dažnai baigiasi tuo, kad reikia išleisti vandenį ir iš naujo prisileisti tinkamos temperatūros. Po dušu geriausiu atveju patiriamas stiprus diskomfortas, o blogiausiu – reali skausmingų nudegimų rizika.
Ypač ryškiai ši problema pasireiškia būstuose, kuriuose karštą vandenį ruošia pratekamieji vandens šildytuvai ar dviejų funkcijų katilai. Šie įrenginiai itin jautriai reaguoja į bet kokius vandens sunaudojimo pokyčius ir akimirksniu keičia tiekiamo vandens temperatūrą.
Antra problema – elektra. Skalbimo mašina yra vienas daugiausiai elektros energijos sunaudojančių buitinės technikos prietaisų. Kaitinant vandenį, jos tenas paprastai sunaudoja maždaug nuo 1800 iki 2500 vatų, be to, veikia variklis, elektronika ir siurbliai. Tokia apkrova prilygsta keliems vienu metu įjungtiems elektriniams virduliams.
Senesnėse instaliacijose tokia galia neretai sukelia įtampos kritimus, laidų kaitimąsi ar saugiklių išmušimą. Jei tuo pačiu metu žmogus dar ir maudosi, rizika didėja, nes drėgmė ir šlapia oda ženkliai sumažina žmogaus kūno elektrinį pasipriešinimą. Net nedidelis įtampos šuolis dėl pažeisto laido ar sugedusio įrenginio, kuris sausoje patalpoje galbūt net nepastebimas, vonios kambaryje tampa pavojingas ir gali baigtis elektros smūgiu.
Galutinis saugumo lygis visada priklauso nuo elektros instaliacijos kokybės ir įrangos būklės, tačiau šimtu procentų saugios situacijos čia nebūna. Naujesniuose pastatuose, kuriuose yra tinkamas įžeminimas, įrengti potencialų išlyginimai ir veikia diferencialinės srovės (nuotėkio) relė, vienu metu veikianti skalbimo mašina ir naudojamas dušas dažniau baigiasi „tik“ nervais dėl šokinėjančios vandens temperatūros, o ne avarija.
Vis dėlto rizika niekur nedingsta: skalbimo mašinos gedimas, pažeistas laidas, nesandarus korpusas ar per arti drėgnos zonos įrengta rozetė vis tiek gali sukelti pavojingas pasekmes.
Kaip saugiai maudytis, jei skalbimo mašina jau veikia?
Geriausia – šias dvi veiklas atskirti laike. Tačiau jei taip padaryti nepavyksta, svarbiausia – kiek įmanoma sumažinti riziką.
Jei skalbimo programos nustatymai tai leidžia, verta skalbimo ciklą pristabdyti maudymosi laikui. Taip išvengiama vienalaikės didelės apkrovos elektros tinklui ir sumažinama tikimybė, kad maudantis skalbyklė kaip tik pereis į intensyvaus vandens kaitinimo ar maksimalaus elektros vartojimo fazę.
Kai skalbimo negalima nutraukti, maudynės turėtų būti kiek įmanoma trumpesnės ir atsargesnės. Duše patartina naudoti silpnesnį vandens srautą, o maudantis vonioje – labai kruopščiai patikrinti vandens temperatūrą prieš įlipant.
Antras svarbus žingsnis – geri techniniai įpročiai. Maitinimo laidas, kištukas ir rozetė turėtų būti reguliariai apžiūrimi, ar nėra įtrūkimų, nutrupėjusios izoliacijos ar laisvų kontaktų, nes tai yra dažniausios gedimų priežastys. Vonios kambaryje būtina veikianti nuotėkio srovės relė (RCD) 30 mA jautrumo, taip pat teisingai suprojektuotos saugios zonos aplink vonią ir dušą.
Praktinis ir paprastas sprendimas – skalbimą planuoti laikui, kai šeima paprastai nesimaudo: ne piko valandomis, įjungti atidėtą paleidimą arba pradėti skalbimą tik po dušo. Taip problema išsprendžiama be papildomų išlaidų ir streso.
Jei skalbimo mašina neišvengiamai turi stovėti vonios kambaryje, pravartu jai skirti atskirą elektros liniją ir periodiškai tikrinti, ar tinkamai įrengtas įžeminimas, potencialų išlyginimai bei apsaugos priemonės. Atsiradus bet kokiems įspėjamiesiems signalams – dažnai išmušamiems saugikliams, mirksinčiam apšvietimui, svilėsių kvapui, vandens pratekėjimui ar nestabiliai vandens temperatūrai – svarbiausia kiek įmanoma greičiau nustatyti ir pašalinti gedimą.
Planuojant skalbimą ir maudynes atsakingai, reguliariai tikrinant įrangos ir instaliacijos būklę, galima gerokai sumažinti nudegimų ar elektros smūgio pavojų ir be nereikalingo streso naudotis tiek dušu, tiek skalbimo mašina.
