Kinijos Junanio provincijoje grybų sezonas medikams atneša neįprastų iššūkių: kasmet šimtai pacientų kreipiasi į ligonines skųsdamiesi „elfais“ ir kamančius primenančiais mažyčiais žmogeliukais, kurie neva žygiuoja prie durų ar ropoja per baldus. Masinių regėjimų priežastis – grybas <i>Lanmaoa asiatica</i>, vadinamas „nykštukiniu baravyku“. Šis vamzdinis grybas ryškiai rožiniu kotu ir geltonu kepurėliu Azijoje vertinamas dėl intensyvaus umami skonio, tačiau netinkamai paruoštas virsta stipriu psichodeliku.
„Viename restorane, kuriame patiekiamas grybų hoto potas, padavėjas užstatė 15 minučių laikmatį ir įspėjo: ‘Nevalgykite, kol laikmatis nesuskambės, kitaip galite pamatyti mažus žmogeliukus’, – pasakoja Jutos universiteto biologijos doktorantas Kolinas Domnaueris. – Atrodo, kad vietos kultūroje tai visiems žinomas faktas.“
Ilgą laiką šis grybas išliko mįsle Vakarų mokslui. Dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje Gordonas Vasanas ir Rožė Eimas Papua Naujojoje Gvinėjoje ieškojo „grybų beprotybės“ šaltinio. Surinktus mėginius jie išsiuntė Albertui Hofmanui, LSD atradėjui, tačiau chemikas juose nerado jokių žinomų psichoaktyvių molekulių. Tik 2015 metais rūšis buvo oficialiai aprašyta, o šiuolaikiniai tyrimai patvirtino: poveikį sukelia ne psilocibinas ir ne kiti mokslui gerai žinomi junginiai.
„Buvo daug užuominų apie šio psichodelinio grybo egzistavimą, daugelis bandė jį rasti, tačiau taip ir nepavyko nustatyti, kokia tai tiksliai rūšis“, – teigia Fungi Foundation įkūrėja Džuliana Furči.
Skirtingai nei klasikiniai psichodelikai, Lanmaoa asiatica sukeliamos vizijos yra stulbinamai realistiškos ir beveik vienodos visiems. Medicinoje toks reiškinys vadinamas liliputiškomis haliucinacijomis. Pacientai mato dešimtis mažų būtybių, ir net užsimerkus vaizdiniai neišnyksta – priešingai, tampa dar ryškesni.
„Jie matė juos ant savo drabužių, kai rengėsi, ir ant indų, kai valgė“, – dar 1991 metais pacientų būklę apibūdino Kinijos mokslų akademijos tyrėjai.
2023 metais Kolinas Domnaueris atliko lauko tyrimus Junianyje ir Filipinuose. Genetinė analizė patvirtino, kad nepaisant išvaizdos skirtumų, tai ta pati rūšis. Grybo ekstraktai jau išbandyti su pelėmis: graužikai iš pradžių tapdavo hiperaktyvūs, o vėliau nugrimzdavo į ilgą sąstingį. Žmonėms „tripas“ gali trukti nuo 12 iki 24 valandų, o šalutiniai reiškiniai, tokie kaip delyras, kartais užsitęsia net savaitę. Būtent dėl tokio stipraus krūvio organizmui Azijoje nesusiformavo jokios ritualinės šio grybo vartojimo tradicijos – jį valgoma tik dėl skonio, tikintis, kad terminis apdorojimas bus pakankamas.
„Tai skambėjo taip neįtikėtinai – kad kažkur egzistuoja grybas, sukeliantis pasakiškas vizijas, apie kurias praneša skirtingų kultūrų ir epochų žmonės, – sako Domnaueris. – Mane tai sutrikdė, tapo smalsu sužinoti daugiau.“
Mokslininkai tikisi, kad iššifravus „nykštukinio baravyko“ cheminę sudėtį pavyks geriau suprasti spontaniškų haliucinacijų prigimtį žmonėms, sergantiems neurologinėmis ligomis. Kol kas tyrėjai toliau nagrinėja milžinišką grybų „biocheminę biblioteką“, iš kurios aprašyta mažiau nei 5 procentai.
„Dabar galbūt galėsime išsiaiškinti, kuriose smegenų srityse atsiranda šios liliputiškos haliucinacijos“, – pažymi etnofarmakologas Dennisas Makena. Jo nuomone, šių mechanizmų tyrimai ateityje gali padėti sukurti naujus vaistus psichikos sutrikimams gydyti.
