Estija oficialiai siūlys uždrausti įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES) Rusijos piliečiams, kurie kovojo prieš Ukrainą. Ši iniciatyva bus aptarta ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, praneša „Politico“.
Pažymima, kad Estijos valdžios institucijų susirūpinimas susijęs su tuo, kad po galimo taikos susitarimo ES šalis gali užplūsti tūkstančiai kare dalyvavusių rusų, kurių nemaža dalis anksčiau taip pat turėjo teistumą.
„Po ketverių metų karo mes kalbame apie netgi milijoną ar daugiau žmonių – tikrai šimtus tūkstančių – kurie šiuo metu vis dar kovoja. Tai dideli skaičiai. Bet kas atsitiks, kai jie norės atvykti į Šengeno erdvę?“ – klausė vienas aukštas Estijos diplomatas, kurį cituoja „Politico“.
Talinas įspėja, kad smurtiniai nusikaltimai Rusijoje sparčiai auga, nes demobilizuoti kariai – kurių dalis paleisti po tarnybos kalėjimų batalionuose – grįžta iš fronto linijų.
„Vienas iš būdų sumažinti riziką – įtraukti kuo daugiau asmenų, kurie, pagal turimus įrodymus, kovojo kare prieš Ukrainą, į Šengeno juodąjį sąrašą“, – sakė diplomatas.
Esamos asmenų identifikavimo ir draudimo atvykti sistemos, pasak jo, yra pernelyg lėtos ir pernelyg priklausomos nuo atskirų ES šalių.
„Politico“ visgi atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog ES šalys moraliai pritaria Estijos iniciatyvai, daugeliui iš jų būtų sunku įgyvendinti šį draudimą. Nors Estija turi teisinę galimybę nustatyti visuotinį draudimą, kitoms šalims, pasak vieno diplomato, reikėtų sudaryti savus tokių karių sąrašus ir surinkti sprendimą pagrindžiančius įrodymus.
ELTA primena, kad Estijos vidaus reikalų ministerija sausio pradžioje uždraudė įvažiuoti į šalį 261 Rusijos piliečiui, kariavusiam prieš Ukrainą.
Estijos Vidaus reikalų ministerijos vidaus saugumo sekretorius Joosepas Kaasikas tuomet paragino kitas ES šalis prisijungti prie Estijos iniciatyvos ir sukurti vieningą, visoje Šengeno erdvėje galiojantį juodąjį sąrašą visiems agresorės pusėje kovojusiems rusams.
Manoma, kad Rusijos ginkluotoje agresijoje Ukrainoje jau sudalyvavo iki 1,5 mln. Rusijos piliečių. Beveik pusė iš jų, t. y. 640 tūkst., tebėra fronto linijose.
