Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai vis dažniau peržengia laboratorijų ribas ir tampa svarbiu įrankiu siekiant sujungti kultūros paveldą, istoriją ir inovacijas. Naujosios technologijos ne tik plečia mokslo galimybes, bet ir atveria naujus kelius geriau suprasti praeitį. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliktas tyrimas, parodęs, kad medžio kūriniai gali atskleisti ne tik istorinę, bet ir genetinę informaciją.
Į VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkus kreipėsi M. K. Čiurlionio muziejaus atstovai, prašydami nustatyti, iš kokios medžių rūšies žievės buvo pagaminta senovinė skulptūra „Priespauda“.
Skulptūra sukurta 1940 m. Menininkė ją pagamino iš Kauno mieste augusių Ulmus spp. (uosių) genties medžių žievės, siekdama pagerbti 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją laisvės kovotojus.
Iššūkis – DNR išgavimas iš senos žievės
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė optimizavo standartinius DNR išskyrimo iš negyvos medienos protokolus, pritaikydama juos senai, sausai žievei. Tyrime buvo naudojami rūšiai specifiniai DNR žymenys ir turima referencinė DNR biblioteka.
Tyrimo rezultatai ir jų reikšmė
„Šiame projekte pirmasis svarbus atradimas buvo sėkmė išgauti kokybišką DNR iš skulptūros sausos žievės vidinių audinių. Antra, Bayesio genetinis priskyrimas, pagrįstas 7 branduolinės DNR SSR lokusais, su 95 % tikimybe atmetė Ulmus laevis ir nurodė 49 % tikimybę, palyginti su 4 % tikimybe Ulmus glabra.
Šie rezultatai atveria naujas galimybes senovinių medienos DNR (aDNA) tyrimuose, pavyzdžiui, medžių rūšių ar net medienos produkto kilmės vietos identifikavime“, – sako VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Darius Danusevičius.
