Budlėja Dovydo – vienas įspūdingiausių vasaros ir rudens krūmų, mėgstamas dėl ilgai trunkančio, gausaus žydėjimo ir į sodą priviliojamų drugelių. Kad augalas kasmet būtų vešlus ir apkibęs žiedais, labai svarbu jį taisyklingai ir laiku genėti. Žemiau rasite aiškiai sudėliotus patarimus, kada ir kaip tai daryti.
Budlėja Dovydo (Buddleja davidii) – parkų ir sodų krūmas, priklausantis bervidinių (Scrophulariaceae) šeimai. Ji gali žydėti labai ilgai – nuo liepos iki vėlyvo rudens. Augalas nėra itin reiklus: jam svarbiausia – laidus, gerai drenuotas dirvožemis. Budlėjos žiedai ypač turtingi nektaro, todėl stipriai vilioja vabzdžius, ypač drugelius.
Vienas svarbiausių darbų prižiūrint budlėją Dovydo – teisingas genėjimas. Geriausia ją genėti vėlyvą žiemą, nes krūmas žydi ant tais pačiais metais užaugusių ūglių. Tik tuomet galima saugiai pašalinti senesnes šakas. Genėjimui pasirinkite dieną be šalnų, daugiausia iki vasario vidurio.
Genint nereikia būti atsargiems dėl genėjimo „dydžio“ – galima trumpinti beveik per visą ūglio ilgį. Iš kiekvienos taip patrumpintos šakos išaugs du nauji ūgliai, todėl budlėja greitai sutankės ir smarkiai suvešės. Stiprus krūmo sutrumpinimas skatina intensyvesnį augimą ir žymiai gausesnį žydėjimą.
Po žydėjimo krūmo nebegenėkite. Užtenka reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedynus. Taip budlėja nespės daugintis sėklomis, esančiomis žiedynuose. Kodėl tai svarbu? Pirma, augalas neeikvos jėgų sėklų formavimui ir daugiau energijos skirs žydėjimui bei augimui. Antra, krūmas nekontroliuojamai neišsės visame sode, išstumdamas vietinius augalus. Priešingu atveju budlėja Dovydo kai kuriose vietovėse galėtų būti laikoma invazine rūšimi, kelianti grėsmę vietiniam ekosistemui.
Kaip taisyklingai genėti budlėją?
Taisyklingas budlėjos Dovydo genėjimas yra gana stiprus ir daugeliui atrodo drastiškas. Ant beveik visų pernykščių ūglių turėtų likti tik trumpi ramsčiukai, iš kurių išaugs naujos šakos. Bėgant metams, dėl tokio kasmetinio intensyvaus genėjimo susidaro labai tankus, persipynusių ūglių raizginys, todėl būtinas reguliarus praretinimas.
Geriausia dalį šakų patrumpinti beveik iki pagrindo, o kitas palikti maždaug trečdalio jų ilgio. Antroje vasario pusėje, kai nebėra didelių šalnų pavojaus, galima imtis ilgų budlėjos ūglių trumpinimo. Šakas, kurios tarpusavyje konkuruoja ir auga per arti viena kitos, būtina išretinti, nes jos viena kitą slopina. Pakanka vieną iš tokių šakų nukirpti sekatoriumi pačioje pagrindo vietoje.
Giliai genimus ūglius reikia kirpti žemiau lapų pumpurų, kad jie nebebūtų pajėgūs toliau augti. Tuomet pereikite prie visų pernykščių žiedinių ūglių. Ant kiekvieno galite palikti du, daugiausia tris priešingus lapų mazgus. Būtent iš jų vasarą išaugs įspūdingi žiedynai.
Galiausiai pašalinkite visus silpnus šoninius ūglius ir vienmečius ūglius, kurie kerta ar trinasi vienas į kitą. Po tokios procedūros krūmas atrodo labai kukliai – smarkiai sutrumpėjęs ir primenantis plonų šakelių rinkinį. Tačiau dėl to nerimauti nereikia: taip augalas visą energiją skirs jaunų ūglių augimui, o vasarą apsipils vešliais, dekoratyviais žiedynais.
Kartais budlėja Dovydo gali prireikti ir sanitarinio genėjimo, ypač susirgus. Ji jautri tikrajam miltligei – tuomet ant lapų, o kartais ir ant ūglių, atsiranda baltų apnašų. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų panaudoti tinkamą fungicidą, o esant labiau išplitusiai infekcijai – pašalinti visus pažeistus ūglius kartu su lapais.
