Fizinis aktyvumas naudingas tiek mūsų sveikatai, tiek ilgaamžiškumui, tačiau nauji tyrimai rodo, kad net ir labai nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali duoti reikšmingos naudos.
Remiantis daugiau kaip 130 000 įvairių šalių žmonių dėvimų išmaniųjų prietaisų duomenų analize, vos 5 papildomos minutės fizinio aktyvumo per dieną arba 30 minučių trumpesnis sėdėjimo laikas siejami su pastebimu gyvenimo trukmės pailgėjimu.
Tyrimą atliko Norvegijos sporto mokslų mokyklos mokslininkų komanda. Jie nagrinėjo dvi žmonių grupes: didelės rizikos grupę, į kurią pateko 20 procentų mažiausiai aktyvių dalyvių, ir platesnę populiacijos grupę, kurią sudarė visi, išskyrus 20 procentų pačių aktyviausių žmonių.
„Nedidelis ir realistiškas 5 minučių per dieną vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo padidinimas galėtų padėti išvengti iki 6 procentų visų mirčių taikant didelės rizikos strategiją ir iki 10 procentų visų mirčių taikant populiacinę strategiją“, – rašo tyrėjai publikuotame straipsnyje.
„Sumažinus sėdėjimo laiką 30 minučių per dieną, būtų galima išvengti šiek tiek mažesnės, tačiau vis tiek reikšmingos, mirčių dalies abiem rizikos scenarijais.“
Šie skaičiai gauti naudojant statistinius modelius, o ne ilgainiui sekant dalyvių fizinį aktyvumą. Kiekvieno žmogaus mirties rizika buvo įvertinta ir palyginta su jo bendraamžių rizika, o tada modeliuota, kaip rizika galėtų pakisti, pasikeitus fizinio aktyvumo lygiui.
Ypač svarbu tai, kad didžiausia nauda prognozuota tiems, kurie paprastai juda mažiausiai ir didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Kitaip tariant, kalbant apie fizinį aktyvumą ir sėslaus gyvenimo būdo vengimą, daugiausia išlošti gali būtent tie žmonės, kurie dabar juda mažiausiai – jiems net nedideli pokyčiai suteikia didžiausią sveikatos naudą.
Nors stebimasis (observacinis) tyrimo pobūdis neleidžia vienareikšmiškai įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio, didelės apimties duomenys ir ryški sąsaja rodo, kad tai verta toliau kruopščiai tirti.
„Mes nagrinėjome tik mirtingumą nuo bet kokių priežasčių, todėl būsimi tyrimai turėtų vertinti ir kitus sveikatos rodiklius“, – pabrėžia autoriai.
„Be to, būtini papildomi tyrimai, kuriuose fizinis aktyvumas būtų matuojamas dėvimais prietaisais mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kuriose gyventojų amžiaus struktūra, fizinio aktyvumo lygiai ir ligų našta skiriasi nuo šio tyrimo imties.“
Gauti rezultatai teikia vilties žmonėms, kurie sunkiai randa laiko ar motyvacijos reguliariai sportuoti. Net kelios minutės spartesnio ėjimo ar važiavimo dviračiu, arba pusvalandis bet kokios veiklos, kuri nėra sėdėjimas, gali turėti reikšmingą poveikį.
Žinoma, išlieka faktas, kad daugiau fizinio krūvio yra dar geriau. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Vis dėlto šis tyrimas primena, kad ir maži žingsniai turi reikšmės.
„Pagrindinė žinutė, kurią norime perduoti, yra ta, kad kiekvienas judesys skaičiuojasi, o didžiausią naudą sveikatai matome tada, kai neaktyvūs žmonės bent šiek tiek padidina savo aktyvumą“, – sako sėslaus elgesio tyrėjas Danielis Bailey iš Brunelio universiteto Londone, nedalyvavęs šiame tyrime.
„Šeimos gydytojai, politikos formuotojai ir įvairių kampanijų organizatoriai tikrai galėtų padėti pacientams ir visuomenei pradėti nuo šių palyginti mažų pokyčių. Tai suteiktų žmonėms atspirties tašką, nuo kurio vėliau būtų galima didinti fizinį aktyvumą dar labiau.“
