Puodelis karštos arbatos daugeliui mūsų – neatsiejama kasdienio ritualo dalis. Ryte ji padeda pabusti ir susitelkti, po pietų – palengvina virškinimą, vakare – nuramina po įtemptos dienos. Arbata dažnai laikoma vienu sveikiausių gėrimų, turinčiu gausybę antioksidantų ir teigiamai veikiančiu širdį, nervų sistemą bei medžiagų apykaitą.
Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, kad net ir šis, atrodytų, idealus gėrimas gali slėpti nematomą grėsmę, apie kurią daugelis net neįtaria. Svarbu suvokti, kad pavojus slypi ne pačioje arbatos žolelėje ar lapeliuose, o aplink ją – pakuotėse, vienkartiniuose puodeliuose ir kai kuriose jos vartojimo įpročių detalėse.
Remiantis nauju mokslininkų iš Birmingamo universiteto tyrimu, publikuotu mokslo žurnale „Science of the Total Environment“, paaiškėjo, kad įprasta karštos arbatos puodelis gali būti reikšmingas mikroplastiko šaltinis. Tai privertė dar kartą kritiškai pažvelgti į tai, ką iš tiesų geriame, ir kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia sveikatą.
Kuo pavojinga arbata?
Tyrimo metu buvo ištirta daugiau kaip 150 populiarių gėrimų. Nustatyta, kad būtent karšta arbata pasižymi didžiausia mikroplastiko koncentracija.
Tyrimo vadovas, profesorius Mohamedas Abdalla, paaiškino, jog viename litre arbatos gali būti iki 60 mikroplastiko dalelių. Tai reiškia, kad viename puodelyje jų gali būti apie 12–15. Palyginimui, energetiniuose gėrimuose ir gazuotuose limonaduose plastiko dalelių aptinkama beveik dvigubai mažiau.
Mikroplastikas – tai itin mažos plastiko dalelės, kurių žmogaus akis nemato, tačiau jos gali patekti į organizmą su maistu ir gėrimais. Nors šios dalelės dar intensyviai tyrinėjamos, laboratoriniai bandymai jau sieja jų poveikį su uždegiminiais procesais organizme, hormonų pusiausvyros sutrikimais bei žarnyno mikrobiotos pokyčiais.
Kodėl taip nutinka?
Aukšta temperatūra. Verdantis vanduo spartina plastikinių pakuočių ir kitų polimerinių medžiagų irimą. Dėl to į karštą gėrimą patenka daugiau mikroplastiko dalelių, nei į šaltus ar kambarinei temperatūrai prilygstančius gėrimus.
Arbatos pakeliai. Daugelis šiuolaikinių arbatos pakelių ir ypač piramidinių maišelių gaminami naudojant nailoną ar bioplastiką. Nors tokios pakuotės atrodo patogios ir modernios, karštas vanduo skatina iš jų atsiskirti mikroplastiko daleles, kurios patenka tiesiai į puodelį.
Vienkartiniai puodeliai „išsinešti“. Popieriniai puodeliai, kuriuos gauname kavinėse, iš vidaus dažniausiai padengti plonu plastiko sluoksniu, kad nepraleistų skysčio. Karštas vanduo ar arbata šią dangą veikia agresyviau, todėl vienai porcijai gali būti „pridėta“ dar apie 22 mikroplastiko daleles. Prie to prisideda ir plastikiniai dangteliai bei maišikliai.
Taninai arbatoje. Be mikroplastiko, verta prisiminti ir natūralias pačios arbatos medžiagas. Arbata gausi taninų – tai augalinės kilmės junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis ir galintys būti naudingi sveikatai. Tačiau taninai turi ir kitą ypatybę: jie geba surišti maiste esantį geležį, ypač augalinės kilmės (pavyzdžiui, iš ankštinių, grūdų, žalumynų), ir taip trukdo organizmui jį įsisavinti.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie laikosi vegetariškos ar veganiškos mitybos, taip pat nėščiosioms bei tiems, kuriems padidėjusi geležies stokos anemijos rizika. Net ir sveikam žmogui įprotis nuolat gerti arbatą kartu su maistu gali ilgainiui pabloginti kai kurių mineralų ir vitaminų pasisavinimą.
Kaip saugiau mėgautis arbata?
Nors informacija apie mikroplastiką gali skambėti gąsdinančiai, tai nereiškia, kad būtina visiškai atsisakyti arbatos. Ekspertai rekomenduoja keletą paprastų įpročių, kurie padės sumažinti riziką ir išsaugoti šio gėrimo naudą.
Rinkitės birią arbatą. Verta atsisakyti arbatos pakeliuose ir pirmenybę teikti biriai lapinei arbatai, kuri užplikoma arbatinuke ar puodelyje per sietelį. Taip sumažinsite kontaktą su plastiku ir cheminėmis pakuočių medžiagomis.
Naudokite stiklinį ar keraminį indą. Arbatą gerkite iš stiklinių, keramikinių ar porcelianinių puodelių. Venkkite vienkartinių popierinių puodelių su plastikine danga, plastikinių indų ir dangtelių, ypač jei arbata labai karšta. Gaminant arbatą namuose ar darbe, geriau naudoti daugkartinius, kokybiškus indus.
Laikykitės tinkamo laiko. Arbatą geriau gerti ne kartu su maistu, o praėjus maždaug 30–60 minučių po valgio. Taip taninai mažiau trikdys geležies ir kitų maistinių medžiagų pasisavinimą. Tas pats galioja ir prieš valgį – stiprios arbatos tuščiu skrandžiu taip pat derėtų vengti.
Stebėkite bendrą vartojimą. Naudinga atkreipti dėmesį į tai, kiek dažnai ir kokiomis sąlygomis geriate arbatą. Jei kasdien renkatės gėrimus „išsinešti“ plastiku dengtame puodelyje, verta pagalvoti apie termo puodelį iš nerūdijančio plieno, stiklo ar keramikos, kurį galėsite naudoti pakartotinai.
Atsakingas požiūris į sveikatą. Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia vis daugiau detalių apie mikroplastiko poveikį, tačiau galutinių išvadų dar trūksta. Nepaisant to, profilaktiškai mažinti nereikalingą sąlytį su plastiku – logiškas ir sveikas pasirinkimas. Svarbiausia – įvertinti savo įpročius ir, jei įmanoma, rinktis natūralesnes, mažiau apdorotas alternatyvas.
Dėmesio: ši informacija yra bendro, šviečiamojo pobūdžio ir nėra laikoma medicinine konsultacija. Straipsnyje aprašyti faktai ir rekomendacijos negali būti naudojami savidiagnostikai ar savigydai. Kilus sveikatos sutrikimams ar įtarimams dėl ligos, būtina kreiptis į kvalifikuotą gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.
