Daugiau kaip šimtmetį egiptologai Didžiąją Gizos piramidę datavo maždaug 2580 m. pr. m. e., tad manyta, kad jai apie 4600 metų. Tačiau naujas, labai prieštaringai vertinamas tyrimas teigia, jog ji gali būti dešimtis tūkstančių metų senesnė.
Italų inžinierius Albertas Donini iš Bolonijos universiteto tvirtina, kad erozijos procesai piramidės pagrinde leidžia manyti, jog ji galėjo būti pastatyta prieš 20–40 tūkst. metų – gerokai anksčiau, nei pripažįsta mokslinė bendruomenė.
Donini taikė santykinės erozijos metodą, leidžiantį įvertinti statinio amžių lyginant akmenų erozijos laipsnį. Matuodamas nusidėvėjimo skirtumus jis skaičiavo, kiek ilgai senesni akmenys buvo veikiami atmosferos, ir gavo datas, gerokai viršijančias tradicines piramidės datavimo ribas.
Tyrime, kuris dar nėra recenzuotas, buvo išnagrinėta 12 taškų aplink piramidės pamatą. Kiekvienoje vietoje gautos datos skyrėsi – nuo maždaug 5700 iki daugiau kaip 54 000 metų.
Vidutinė skaičiavimų reikšmė parodė, kad yra 68 procentų tikimybė, jog piramidė buvo pastatyta maždaug prieš 11 000–39 000 metų, o bendras vidurkis siekė apie 24 900 metų.
Donini pabrėžia, kad jo metodas nepateikia tikslios statybos datos, o tik amžiaus intervalą. Pasak jo, nors gauti datų intervalai yra platūs, jie rodo menką oficialios archeologinės datuotės – 2560 m. pr. m. e. – tikimybę.
Inžinierius taip pat pasiūlė versiją, kad faraonas Chufu galėjo ne pastatyti, o tik renovuoti piramidę. Tai verstų iš naujo permąstyti prielaidas, kas iš tikrųjų buvo šio monumento kūrėjai.
Jei Donini siūlomos datos pasitvirtintų, Didžioji piramidė būtų senesnė ne tik už Chufu valdymo laikotarpį, bet ir už bet kurią žinomą išsivysčiusią civilizaciją. Tai keltų daugybę klausimų apie žmonijos istoriją ir architektūrines žinias tolimoje praeityje.
Tyrimas sukėlė audringas diskusijas
Šis darbas meta iššūkį nusistovėjusiems požiūriams į Senovės Egiptą ir sukėlė karštas diskusijas tarp archeologų, istorikų ir inžinierių.
Kai kurie mokslininkai pažymi, kad piramidės statybos datos iki šiol daugiausia buvo grindžiamos tekstiniais šaltiniais – vėlyvesniais užrašais, rastais pačiame monumente. Šios inskripcijos gali neatspindėti pirminio statybos periodo.
Donini metodas skiriasi nuo tradicinės archeologinės datuotės, kuri dažnai remiasi istorinių šaltinių analize, radiokarboniniu organinių medžiagų tyrimu arba stilistiniais palyginimais su kitais paminklais.
Taikydamas santykinės erozijos metodą, Donini vertino piramidės amžių lygindamas po statybos atidengtų akmenų erozijos laipsnį su greta esančiais akmenimis, kurių atidengimo laikas yra žinomas.
Gizos piramidės
Didžioji Gizos piramidė – didžiausia iš trijų piramidžių Gizos plokščiakalnyje – laikoma pastatyta faraono Chufu valdymo metu, ketvirtosios Egipto dinastijos laikotarpiu.
Šalia jos stovi Hafrės piramidė, Menkaurės piramidė ir Didysis Sfinksas. Visi šie statiniai iki šiol gaubiami paslapties dėl itin tikslių jų orientacijos parametrų, neįprastų statybos metodų ir diskutuotinos paskirties.
