Lietuviško kapitalo transporto įmonės sėkmės istorija Norvegijoje šiandien skamba visiškai kitaip. Tai, kas ilgą laiką buvo pristatoma kaip spartaus augimo ir verslo efektyvumo pavyzdys, dabar atsidūrė baudžiamosios teisės akiratyje. Šimtai vilkikų vairuotojų teigia tapę sistemingo atlyginimų mažinimo aukomis, o įmonės vadovas sėdo į teisiamųjų suolą.
Jūs tikriausiai ne kartą girdėjote apie konkurencingas kainas, greitą plėtrą ir lietuviškas bendroves, sėkmingai įsitvirtinančias Skandinavijos rinkose. Tačiau ši byla atskleidžia ir kitą medalio pusę. Prokurorai tvirtina, kad dalis tokios sėkmės buvo pastatyta ant darbuotojams neišmokėtų pinigų.
Šiandien byla jau nagrinėjama Norvegijos teisme, o kaltinimai apima ne pavienius atvejus, bet ištisą sistemą, kuri, kaip teigiama, palietė apie 200 vilkikų vairuotojų. Klausimas paprastas, bet skaudus. Ar įmanoma sukurti milijoninę apyvartą mokant darbuotojams tik pusę to, kas jiems priklauso.
Kaltinimai, apėmę šimtus vairuotojų
„Vlantana Norge“ vadovas Vladas Stoncius jaunesnysis šiuo metu teisiamas dėl atlyginimų vagystės. Prokuratūra teigia, kad jis nemokėjo vairuotojams viso priklausančio darbo užmokesčio ir viršvalandžių, taip pažeisdamas Norvegijos darbo užmokesčio ir darbo aplinkos įstatymus.
Svarbu tai, kad tai nėra pirmasis teisinis smūgis. Dar 2023 metais teismas jau buvo įpareigojęs Stoncių jaunesnįjį sumokėti 13,4 milijono Norvegijos kronų (tuo metu 1,28 mln. eurų) kompensaciją 52 vairuotojams iš Lietuvos. Dabartinėje baudžiamojoje byloje kalbama apie gerokai platesnį mastą. Kaltinimai apima visus apie 200 vairuotojų, dirbusių Norvegijos padalinyje.
Jūs matote situaciją, kai civilinė atsakomybė jau buvo pripažinta, o dabar valstybė siekia ir baudžiamosios atsakomybės. Pats kaltinamasis kaltės nepripažįsta.
Sparčios plėtros paslaptis
„Vlantana Norge“ Norvegijoje pradėjo veikti 2012 metais. Vos per penkerius metus įmonė tapo viena didžiausių transporto bendrovių šalyje ir pagal apyvartą pateko tarp dvylikos lyderių. Tuo metu jos pajamos siekė apie 250 milijonų kronų (tuo metu virš 33 mln. eurų).
Tačiau tyrimai atskleidė, kad viena pagrindinių konkurencinio pranašumo priežasčių buvo sistemingas vairuotojų atlyginimų mažinimas. Nuo 2015 metų Norvegijoje galiojo privalomas minimalus tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokestis. Mokėti mažiau buvo draudžiama.
Vis dėlto vairuotojams buvo mokama fiksuota dienos suma, kuri realiai sudarė tik apie pusę nustatyto minimalaus atlygio. Kad tai atrodytų teisėta, darbuotojai pasirašydavo sutartis, kuriose nurodyta, jog jie dirba tik pusę etato, nors realiai dirbdavo pilną darbo laiką.
Tyrimai, patikrinimai ir bankrotas
Situacija pradėjo aiškėti po žiniasklaidos publikacijų, kurios atkreipė Norvegijos institucijų dėmesį. Buvo pradėti bendri kelių administracijos, darbo inspekcijos ir mokesčių tarnybos patikrinimai. Jų rezultatai pasiekė policiją ir tapo pagrindu baudžiamajai bylai.
2020 metų pavasarį „Vlantana Norge“ bankrutavo. Tais pačiais metais pirmieji vairuotojai kreipėsi į teismą dėl neišmokėtų atlyginimų. Dalis jų pasiekė taikos sutartis, tačiau vėlesnėse bylose kompromiso rasti nepavyko.
Teismai pripažino, kad vairuotojams buvo padaryta žala, ir skyrė milijonines kompensacijas. Tačiau, nepaisant įsiteisėjusių sprendimų, vairuotojai iki šiol teigia nematę nė vienos išmokėtos kronos.
Ilgas teismo procesas ir galimos bausmės
Baudžiamoji byla Norvegijos teisme suplanuota net 32 posėdžių dienoms. Prokurorai aiškina, kad procesas sudėtingas dėl bylos apimties ir didelio nukentėjusiųjų skaičiaus.
Pagal galiojančius Norvegijos įstatymus, už atlyginimų vagystę darbdaviams gali grėsti iki šešerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju prokuratūra kol kas siekia atsakomybės už darbo teisės pažeidimus, tačiau pats precedentas laikomas itin svarbiu.
Kartu su Stonciumi teisiamas ir administracijos vadovas, kuris, kaip teigiama, tvarkė fiktyvius darbo laiko apskaitos dokumentus. Nuosprendžio tikimasi dar iki vasaros.
Ši byla jums primena, kad net ir sėkmingiausios verslo istorijos gali turėti skaudžią kainą. Klausimas, ar vairuotojai galiausiai atgaus tai, kas jiems priklauso, kol kas lieka atviras.
