Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčią ketogeninę dietą, viliojančią greito lieknėjimo pažadais. Tačiau naujas tyrimas su pelėmis rodo, kad toks mitybos būdas gali turėti rimtų šalutinių poveikių.
Fiziologė Molly Gallop, tyrimo vadovė, pabrėžia, kad prieš pradedant laikytis ketogeninės dietos būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Pasak jos, iki šiol buvo atlikta nemažai trumpalaikių tyrimų, daugiausia vertinusių tik svorio pokyčius, tačiau stigo duomenų apie ilgalaikį poveikį ir kitas medžiagų apykaitos sveikatos sritis.
Jutos universiteto mokslininkų komanda nustatė, kad pelės, maitintos keto tipo dieta, iš tiesų priaugo gerokai mažiau svorio nei tos, kurioms buvo duodama įprasta riebiausia (vakarietiška) dieta. Tačiau kartu jos išsivystė riebiųjų kepenų liga ir buvo pastebėti sutrikusios cukraus kiekio kraujyje reguliacijos požymiai.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai gauti su gyvūnais, o ne su žmonėmis, tačiau jie leidžia manyti, jog biologiniai procesai, kuriuos siekiama suaktyvinti laikantis ketogeninės dietos, ne visuomet yra naudingi medžiagų apykaitai.
Kas yra ketozė?
Ketogeninė dieta pavadinimą gavo nuo ketozės – medžiagų apykaitos būsenos, kai organizmas energijai pradeda daugiausia naudoti riebalus, o ne gliukozę. Norint šią būseną pasiekti, racione ženkliai padidinamas riebalų ir sumažinamas angliavandenių kiekis.
Naujajame tyrime pelės bent devynis mėnesius buvo laikomos vienoje iš keturių skirtingų mitybos schemų: didelio riebalų kiekio (vakarietiško tipo) dietoje, labai daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčioje (keto tipo) dietoje, mažai riebalų ir daug angliavandenių turinčioje dietoje, mažai riebalų turinčioje dietoje, kurioje baltymų kiekis atitiko keto tipo dietą.
Lyginant su standartine riebiąja dieta, keto dietos grupės pelės priaugo žymiai mažiau svorio. Vis dėlto keto dieta šeriami patinai išsivystė riebiųjų kepenų ligą ir sutrikusią kepenų funkciją – tai aiškūs medžiagų apykaitos ligų požymiai.
Pasak Jutos universiteto fiziologės ir vyresniosios tyrimo autorės Amandine Chaix, esant labai dideliam riebalų kiekiui maiste, lipidai turi kažkur kauptis – dažniausiai kraujyje ir kepenyse. Būtent toks riebalų perteklius ir gali lemti kepenų pažeidimus.
Poveikis cukraus reguliacijai ir kasai
Tyrimo metu nustatyta, kad tiek patinai, tiek patelės, laikytos ketogeninės dietos, jau po dviejų–trijų mėnesių turėjo sumažėjusį gliukozės ir insulino kiekį kraujyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip teigiamas poveikis, tačiau detalesnė analizė atskleidė, kad pagrindinė problema buvo sutrikusi reguliacija – kasos ląstelės pradėjo gaminti per mažai insulino.
Mokslininkų manymu, riebalų (lipidų) perteklius kraujyje papildomai apkrauna kasos ląsteles ir ilgainiui gali sutrikdyti insulino gamybą. Vis dar neaišku, kodėl kepenų pažeidimai labiau pasireiškė patinams, todėl reikalingi tolimesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti šiuos lyties skirtumus.
Yra ir kiek pozityvių žinių: nustatyta, kad pelėms nutraukus ketogeninę dietą, cukraus kiekio reguliacija laikui bėgant normalizavosi. Tai rodo, jog kai kurie neigiami metaboliniai pokyčiai gali būti grįžtami, jei dieta laiku pakeičiama.
Ketogeninės dietos ištakos ir rizikos
Ketogeninė dieta iš pradžių buvo sukurta epilepsijai gydyti ir iki šiol taikoma šiam sutrikimui kontroliuoti. Ketozė tam tikra prasme imituoja bado būseną – organizmas priverčiamas naudoti riebalus vietoj cukraus kaip pagrindinį energijos šaltinį. Manoma, kad sumažėjęs gliukozės prieinamumas smegenyse gali padėti sumažinti traukulių dažnį.
Tačiau bandant taikyti šią dietą kitoms sritims, ypač svorio metimui, vis daugiau tyrimų rodo, kad galimos naudos gali būti nusveriamos padidėjusių sveikatos rizikų. Naujausias darbas su pelėmis, kartu su ankstesniais tyrimais, leidžia abejoti, ar trumpalaikis svorio mažėjimas vertas potencialių ilgalaikių kepenų ir kasos pažeidimų.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad prieš pasirenkant tokį drastišką mitybos būdą, svarbu vertinti ne tik svorį, bet ir bendrą medžiagų apykaitos sveikatą, o sprendimus priimti kartu su gydytoju ar mitybos specialistu.
