NASA istorijoje dar niekada nebuvo taip glaudžiai pasitelkusi dirbtinį intelektą planetų tyrimuose, kaip dabartinėje „Perseverance“ misijoje Marse. Remiantis pažangiais AI modeliais, pavyko suplanuoti ir įgyvendinti pirmąjį istorijoje marsaeigio maršrutą, kurį nuo pradžios iki pabaigos sudėliojo dirbtinis intelektas. Tai gali tapti lūžio tašku ateities misijoms į kitus Saulės sistemos kūnus.
Marsaeigis „Perseverance“ Marse dirba jau beveik penkerius metus ir yra pažangiausia NASA kada nors sukurta mašina Raudonosios planetos tyrimams. Agentūra nusprendė šioje misijoje išbandyti naują žingsnį – panaudoti dirbtinį intelektą maršrutų planavimui. Eksperimentas pasiteisino ir atvėrė visiškai naujas galimybes tiriant svetimus pasaulius.
Idėja gimė NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Rover Operations Center (ROC) centre, iš kurio „Perseverance“ kasdien gauna komandas iš Žemės. Čia dirbantys specialistai užmezgė bendradarbiavimą su bendrove „Anthropic“ ir panaudojo jos dirbtinio intelekto modelius „Claude“. Taip buvo parengta ir įgyvendinta precedento neturinti misija.
Pirmą kartą istorijoje dirbtinis intelektas, paremtas „Claude“ modeliais, nuo nulio suplanavo visą „Perseverance“ važiavimo maršrutą. Trasa buvo padalyta į du etapus. Pirmasis važiavimas įvyko 2025 m. gruodžio 8 d., kai marsaeigis įveikė 210 metrų. Antrasis etapas, kuris vyko gruodžio 10 d., papildomai pridėjo dar 246 metrus.
Visas bandymas buvo itin sudėtingas ir reikalavo kruopštaus patikrinimo. NASA inžinieriai pirmiausia perleido visas važiavimo komandas per vadinamąjį „Perseverance“ skaitmeninį dvynį – virtualų marsaeigio modelį. Taip pavyko iš anksto patikrinti ir įvertinti daugiau kaip 500 tūkst. telemetrinių duomenų vienetų, dar prieš išsiunčiant komandas į realiai Marso paviršiuje veikiantį aparatą.
Planuodamas trasą, dirbtinis intelektas naudojosi didelės raiškos Marso paviršiaus palydoviniais vaizdais. Buvo analizuojamos HiRISE (High Resolution Imaging Science Experiment) kameros, įrengtos „Mars Reconnaissance Orbiter“ zondo borto, nuotraukos. Remdamasis šiomis nuotraukomis, AI galėjo automatiškai generuoti maršrutą su navigaciniais taškais, atsižvelgiant į reljefo ypatybes, nuolydžius ir galimas kliūtis.
NASA planuoja AI panaudoti ir kitų pasaulių tyrimams
Sėkmingai pasibaigęs eksperimentas įtikino NASA, kad dirbtinis intelektas turi milžinišką potencialą, kurį galima bus pritaikyti tiriant ir kitus Saulės sistemos kūnus. Autonomiškesni sprendimai leis efektyviau išnaudoti ribotą ryšio laiką, greičiau reaguoti į netikėtas situacijas ir geriau planuoti mokslinius tyrimus.
„Ši demonstracija parodo, kaip toli pažengė mūsų galimybės, ir praplečia kitų pasaulių tyrimų horizontus“, – pabrėžė NASA administratorius Jaredas Isaacmanas.
Jis taip pat pridūrė, kad autonominės technologijos, tokios kaip ši, gali padėti misijoms veikti efektyviau, lanksčiau reaguoti į sudėtingas reljefo sąlygas ir didinti mokslinę grąžą didėjant atstumui nuo Žemės.
Todėl tikėtina, kad ateityje dirbtinis intelektas atliks vis svarbesnį vaidmenį ne tik planuojant tolesnius „Perseverance“ maršrutus Marse. AI sprendimai bus vis plačiau integruojami ir į kitus tyrimų projektus – nuo naujų marsaeigių ir mėnuleigių iki misijų į tolesnius pasaulius, tokius kaip Europos ar Encelado ledynai ar Titano paviršius.
