Pradėjusi plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos visuomenė vietoje žadėtų „pergalių“ gavo bepiločių orlaivių smūgius į savo miestus, kainų šuolį ir visišką cenzūrą. Dabar, ketvirtaisiais karo metais, jų realybę papildo ir dar vienas išbandymas – žmones vis dažniau verčia gyventi be mobiliojo interneto. „Skaitmeninė blokada“ ne tik nervina, bet ir daugeliui kelia jausmą, jog jie visiškai atskirti nuo civilizuoto pasaulio.
Mobiliojo interneto atjungimai tapo įprastu reiškiniu visoje Rusijoje. Valdžia tvirtina, kad tokios priemonės būtinos siekiant užkirsti kelią Ukrainos dronų atakoms, nes dalis jų neva naudojasi mobiliojo ryšio technologijomis navigacijai. Tačiau patys rusai, ekspertai ir net radikalūs provyriausybiniai tinklaraštininkai šiuos paaiškinimus vertina skeptiškai.
Ukrainos bepiločiai ir toliau pasiekia taikinius Rusijos gilumoje, tuo metu gyventojams net Kamčiatkoje, esančioje maždaug už 7000 km nuo Ukrainos sienos, sakoma, kad dėl saugumo sumetimų ryšys laikinai išjungiamas. Dėl šių atjungimų eiliniai žmonės dažnai negali naudotis telefonu kelyje – skambinti, išsikviesti taksi ar atsiskaityti už prekes.
Tai smarkiai smogia smulkiajam verslui ir verčia dalį gyventojų grįžti prie grynųjų pinigų ar sėdėti namuose dėl stabilesnio „Wi-Fi“ ryšio. Tėvai, auginantys vaikus, sergančius diabetu, Rusijos žiniasklaidai pasakojo, kad per tokius „blackoutus“ negali naudotis programėlėmis cukraus kiekiui kraujyje stebėti.
Ne tik ryšio atjungimai
Rusijos valdžia vis aktyviau diegia vadinamąjį „baltąjį sąrašą“ – tai ribotas valstybės patvirtintų interneto svetainių sąrašas, kurias žmonės gali pasiekti savo telefonais atjungus mobilųjį internetą. Taip griežtai apribojama informacija, kurią jie gali gauti.
Šis procesas vyksta didėjant bendriems apribojimams internete ir toliau siaurinant žodžio laisvę: uždrausti „Instagram“ ir „Facebook“, lėtinamas „YouTube“, ribojami užsienio susiję pranešimų siuntimo įrankiai, tokie kaip „WhatsApp“ ir „Telegram“, kovojama su VPN paslaugomis. Nors ryšio atjungimai nesukėlė masinių protestų, dalis žmonių vis tiek bandė priešintis šioms priemonėms.
Atmetę oficialius motyvus, daugelis Rusijos gyventojų mano, kad Kremlius naudoja šiuos atjungimus tam, jog paruoštų visuomenę Šiaurės Korėjos tipo internetui – griežtai cenzūruojamam ir smarkiai apribotam.
Kai kurie pareigūnai ragina gyventojus žiūrėti į tai kaip į „skaitmeninį detoksą“. Orelio srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas pareiškė, kad šie nepatogumai esą menki, palyginti su „heroizmu“ Rusijos karių Ukrainoje.
Kova su Ukrainos dronais
Daugelis ukrainietiškų bepiločių turi kelias navigacijos sistemas, pavyzdžiui, GPS, todėl mobiliojo ryšio atjungimai daro ribotą įtaką jų skrydžiui. Be to, siekiant užkirsti kelią dronų prisijungimui prie civilinių mobiliojo ryšio tinklų, Rusijai tenka išjungti ryšį milžiniškose teritorijose, teigia sausumos karo ekspertai.
Ekspertai pabrėžia, kad bet kokie bandymai tokiu būdu sustabdyti ore skrendantį sprogstamąjį įtaisą gali turėti nenumatytų pasekmių – pavyzdžiui, nukreipti jį į civilinius objektus. Vienas Čiuvašijos Respublikos gyventojas teigė, kad su mobiliojo interneto atjungimais jo regione susiduriama beveik kasdien.
„Tai vyksta todėl, kad ukrainietiški dronai pasiekia mūsų teritoriją, tačiau interneto blokada, regis, vis tiek nepadeda“, – sakė jis.
Žinomi provyriausybiniai Rusijos karo tinklaraštininkai taip pat reiškia abejones. Jie rašo, kad nėra jokių įrodymų, jog interneto išjungimas daro įtaką priešo dronų smūgių efektyvumui, ir vadina šią priemonę paprastų žmonių „kankinimu“.
Kiti karo propagandistai tvirtina, kad Ukraina greitai prisitaikė prie Rusijos priemonių ir perėjo prie palydovinio ryšio, kurio sutrikdyti neįmanoma. Dėl atjungimų kaltinama biurokratija ir aukščiausios Rusijos karinės vadovybės techninis neraštingumas.
„Baltasis sąrašas“
2024 m. rugsėjį Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija paskelbė „baltąjį sąrašą“ svetainių, kurios išlieka pasiekiamos mobiliojo interneto atjungimų metu. Daugiausia tai – valstybinių paslaugų portalai, „Yandex“ paieška ir rusiški socialiniai tinklai. Lapkritį sąrašas buvo išplėstas – įtrauktos kai kurios valstybinės žiniasklaidos priemonės, Rusijos pašto svetainė, taksi ir orų prognozių paslaugos.
Dalis žmonių piktinasi, kad jame nėra „Telegram“, kurią milijonai rusų kasdien naudoja informacijai gauti, įskaitant pranešimus apie dronų atakas, nors šią platformą sukūrė Rusijos verslininkas Pavelas Durovas.
Formaliai pristatomi kaip laikina priemonė, „baltieji sąrašai“ iš tikrųjų tapo plačios Rusijos cenzūros dalimi. Skaitmeninių teisių aktyvistai įspėja, kad bet kuriuo metu valdžia gali nuspręsti paversti tokį modelį nuolatine interneto veikimo schema visoje šalyje ir visiems vartotojams.
Šiuo metu Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų Federalinei saugumo tarnybai reikalauti iš ryšio operatorių išjungti ryšio paslaugas „ginant piliečių ir valstybės saugumą nuo kilusių grėsmių“. Tačiau mobiliojo interneto atjungimai kelia didžiulį nepasitenkinimą visuomenėje, ir Kremlius to visiškai ignoruoti negali.
