Depresijos ir ribinių psichikos būklių gydymas medikamentais išlieka viena labiausiai diskutuojamų temų šiuolaikinėje medicinoje. Farmacijos pramonė dar prieš kelis dešimtmečius pristatė antidepresantus kaip pagrindinį sprendimą, tačiau jų realus veiksmingumas iki šiol kelia daug klausimų mokslininkų bendruomenėje.
Yra tyrimų, rodančių, kad kai kuriais atvejais antidepresantai veikia ne geriau nei placebas. Kai kuriose situacijose stebima net neigiama dinamika – ir kalbama apie vaistus, kurie oficialiai laikomi aukso standartu savo klasėje.
Susidūrus su tradicinės terapijos ribotumu, mokslininkai ir mokslo populiarintojai ieško alternatyvių kelių. Niki Keis – žinomų interaktyvių projektų, tokių kaip „Pasitikėjimo evoliucija“ (The Evolution of Trust), autorė – išanalizavo naujausius metaanalizių duomenis ir mokslinę literatūrą. Remdamasi šia apžvalga, ji daro išvadą, kad vitamino D ir omega-3 papildai kai kuriais atvejais gali padėti malšinti depresijos simptomus geriau nei įprasti vaistai iš vaistinės.
Savo apžvalgoje Keis pateikia konkrečius skaičius. Geriausias iš tirtų antidepresantų – amitriptilinas – lyginant su placebu parodė 0,417 efektą. Autorė tai apibūdina kaip „perėjimą nuo įvertinimo „C“ prie „C+““. Palyginimui: vartojant 1500 mg omega-3 per parą (kai EPA sudaro ne mažiau kaip 60 %), efektas siekia 0,558 – „tarsi perėjimas nuo „C“ prie „B–““. Tuo tarpu 5000 TV (MЕ) vitamino D paros dozė, remiantis jos cituojamais duomenimis, rodo 1,82 efekto dydį – „lyg perėjimas nuo „C“ prie „A–““.
Pasak autorės, gydytojai šios koreliacijos dažnai nepastebi būtent dėl dozavimo. Oficialios rekomendacijos neretai būna „3–10 kartų mažesnės“ už tas dozes, kurios tyrimuose siejamos su realiu poveikiu depresijos simptomams.
Vis dėlto, nepaisant įtikinamos statistikos ir nuorodų į mokslinių tyrimų duomenis, ši teorija turi rimtų trūkumų. Pirmasis ir akivaizdžiausias – būtinybė vartoti maisto papildus dozėmis, gerokai viršijančiomis įprastas normas. Tai susiję su reikšminga sveikatos rizika, ką pripažįsta ir pati Niki Keis. Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems inkstų ligomis.
Antra, ši apžvalga nėra savarankiškas klinikinis tyrimas. Tai – mokslo populiarintojos atlikta esamų duomenų interpretacija, į kurią reikėtų žvelgti su sveiku skepticizmu.
Pacientams, kurie jau gydomi medikamentais, griežtai draudžiama savavališkai nutraukti vaistų vartojimą. Protingas žingsnis būtų atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ar nėra vitamino D ar kitų mikroelementų trūkumo. Nustačius deficitą, papildų kursas gali tapti naudinga gydymo dalimi, tačiau net ir tokiu atveju būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.
Jei pastebite depresijos simptomus, pirmiausia kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą. Savigyda šioje srityje nepriimtina. Net ir „nekaltas“ vitaminas D, vartojamas neatsakingai ir viršijant rekomenduojamas dozes, retai duoda teigiamą rezultatą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
