Fiziniai gebėjimai silpsta senstant, tačiau daugelis tikisi, kad tai taps problema tik sulaukus solidaus amžiaus.
Vis dėlto naujas tyrimas rodo, kad ištvermė ir jėga pradeda mažėti jau nuo maždaug 35-erių, nepriklausomai nuo žmogaus mankštinimosi įpročių. Vėliau šis nuosmukis vyksta pamažu, bet su amžiumi vis labiau spartėja.
Nors tokie pokyčiai neišvengiami, tai nereiškia, kad jie visiškai nepriklauso nuo mūsų. Net jei fizinis aktyvumas neleidžia atitolinti fizinio piko, jis gali reikšmingai paveikti, kokiu greičiu silpnėja mūsų fiziniai gebėjimai.
Senėjimo procesas susijęs su laipsnišku skeleto raumenų mažėjimu. Kai kuriems žmonėms tai ryškiau pasireiškia jau šeštajame dešimtmetyje, ir neretai ima riboti judrumą.
Ankstesni tyrimai su elitiniais sportininkais parodė, kad, nepaisant nuolatinio intensyvaus treniravimosi, geriausi fiziniai rezultatai dažniausiai pasiekiami iki maždaug 30-ies metų. Tai leidžia manyti, jog su amžiumi susiję raumenų masės ir funkcijos pokyčiai prasideda gerokai anksčiau, nei tampa kliniškai akivaizdūs.
Tyrimai su sportininkais turi savų privalumų: gausu duomenų, sportininkų rezultatų mažiau veikia sėslus gyvenimo būdas. Tačiau yra ir akivaizdus trūkumas – elitiniai sportininkai atspindi ne visą visuomenę, todėl jų duomenų negalima tiesiogiai pritaikyti visiems.
Naujajame darbe mokslininkai atliko ilgalaikį, visą populiaciją atspindintį tyrimą, siekdami įvertinti fizinį pajėgumą nuo paauglystės iki vyresnio amžiaus.
Dauguma ankstesnių šios temos tyrimų buvo skerspjūvio – juose analizuojami duomenys tik iš vieno konkretaus laiko momento. Ilgalaikiai (išilginiai) tyrimai suteikia galimybę stebėti, kaip tie patys rodikliai kinta bėgant metams.
Mokslininkai pasinaudojo Švedijos fizinio aktyvumo ir fizinio pasirengimo (SPAF) kohortos tyrimo duomenimis. Šis ilgalaikis tyrimas vykdomas nuo 1974 metų ir seka kelis šimtus dalyvių Švedijoje nuo jų 16-os metų amžiaus.
SPAF duomenų bazėje sukaupta tų pačių žmonių jėgos ir ištvermės matavimų informacija penkiais laikotarpiais per beveik penkis dešimtmečius – jiems esant 16, 27, 34, 52 ir 63 metų. Tai suteikia unikalią galimybę stebėti fizinių gebėjimų pokyčius per pusšimtį metų.
Mokslininkų teigimu, skerspjūvio tyrimai iki šiol nuvertino su amžiumi susijusį fizinio pajėgumo kritimą. Naujoji analizė patvirtino ir tai, kad šie pokyčiai vyrams ir moterims vyksta labai panašiai.
Tiek vyrų, tiek moterų raumenų ištvermė ir maksimalus aerobinis pajėgumas aukščiausią lygį pasiekė maždaug tarp 26 ir 36 metų. Po to šie rodikliai ėmė pamažu mažėti: iš pradžių 0,3–0,6 procento per metus, o vėlesniame amžiuje – net iki 2,5 procento per metus. Lyties įtakos šiam mažėjimo greičiui praktiškai nenustatyta.
Skirtingai nuo ištvermės, raumenų galia (jėga) piką pasiekė skirtingu metu: vyrams – apie 27-uosius, moterims – apie 19-uosius gyvenimo metus. Vėliau raumenų galia abiejų lyčių atstovams mažėjo panašiu tempu: iš pradžių 0,2–0,5 procento per metus, vėliau – 2 ir daugiau procentų kasmet. Sulaukę 63 metų, tyrimo dalyviai buvo praradę nuo 30 iki 48 procentų savo geriausio fizinio pajėgumo.
Yra ir gera žinia: nors visiškai išvengti ar atitolinti fizinio nuosmukio nepavyksta, reguliarus judėjimas gali gerokai sulėtinti šį procesą. Tyrėjai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas daro realią įtaką tam, kaip greitai silpsta ištvermė, raumenų jėga ir galia.
Asmenys, kurie būdami 16-os savo laisvalaikiu buvo fiziškai aktyvūs, viso stebėjimo laikotarpiu turėjo didesnį aerobinių gebėjimų, raumenų ištvermės ir galios lygį. Tai paryškina, kokia svarbi yra fizinio aktyvumo skatinimo žinutė paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.
Tačiau šis patarimas aktualus ir vyresniems: dalyviai, kurie tapo fiziškai aktyvesni jau suaugę, vis tiek pagerino savo fizinį pajėgumą maždaug 10 procentų. Tai rodo, kad naudą suteikia ne tik anksti pradėtas, bet ir vėliau į gyvenimą įtrauktas judėjimas.
„Niekada nevėlu pradėti judėti. Mūsų tyrimas rodo, kad fizinis aktyvumas gali sulėtinti fizinio pajėgumo mažėjimą, net jei jo ir negali visiškai sustabdyti“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė, Karolinskos instituto Laboratorinės medicinos skyriaus dėstytoja Maria Westerståhl.
Pasak jos, kitas žingsnis – aiškintis mechanizmus, dėl kurių dauguma žmonių fizinį piką pasiekia maždaug 35-erių, ir kodėl fizinė veikla gali tik sulėtinti, bet ne visiškai sustabdyti vėlesnį nuosmukį.
