Skaitmeninė erdvė pastaraisiais metais tapo ne tik bendravimo ir pramogų vieta, bet ir lauku, kuriame susiduria interesai, vertybės bei saugumo klausimai. Socialiniai tinklai daro įtaką ne tik nuomonėms, bet ir realiems sprendimams visuomenėje.
Vis dažniau matoma, kad dalis turinio nėra atsitiktinė saviraiška. Jis kuriamas kryptingai, koordinuotai ir siekiant paveikti auditoriją, ypač jautrias grupes, tarp jų vaikus ir paauglius.
Būtent tokioje aplinkoje vis didesnę reikšmę įgauna reguliuotojų vaidmuo. Jų veiksmai tampa bandymu išlaikyti pusiausvyrą tarp žodžio laisvės ir viešojo intereso apsaugos.
Reguliuotojų kreipimasis į „TikTok“
Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikė oficialų kreipimąsi platformai „TikTok“, kuriame prašoma imtis konkrečių veiksmų. Dokumente akcentuojama būtinybė pašalinti galimai botų valdomas paskyras ir vaizdo įrašus, kuriuose platinama dezinformacija.
Taip pat nurodoma, kad dalis turinio kursto neapykantą, menkina demokratines institucijas ir pažeidžia nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus. Tokie pažeidimai vertinami kaip tiesioginė grėsmė viešajam interesui.
Komisija pabrėžia, kad šis kreipimasis nėra rekomendacinio pobūdžio. Jis grindžiamas aiškiomis teisinėmis nuostatomis ir suteikia pagrindą reikalauti operatyvių veiksmų.
Teisinis pagrindas ir atsakomybė
LRTK nurodo, kad kreipimasis pateiktas veikiant kaip nacionalinei audiovizualinės srities reguliavimo institucijai. Veiksmai atliekami remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pirmąja dalimi ir Skaitmeninių paslaugų akto devintuoju straipsniu.
Šios nuostatos numato privalomus nurodymus dėl neteisėto turinio pašalinimo. Tai reiškia, kad platformos nebegali apsiriboti pasyvia stebėsena ar pavėluotomis reakcijomis.
Matoma aiški kryptis, jog skaitmeninių paslaugų teikėjų atsakomybė tampa vis labiau apibrėžta ir reikalaujanti aktyvių veiksmų.
Konkretūs nustatyti pažeidimai
Komisija nurodė „TikTok“ pašalinti 74 galimai botų valdomas neautentiškas paskyras ir 6 identifikuojamų asmenų paskyras. Taip pat identifikuoti 12 neteisėtų vaizdo įrašų, pažeidžiančių Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį.
Papildomai išskirti 40 nepilnamečiams žalingų vaizdo įrašų. Juose fiksuojama necenzūrinė kalba, nepadorūs gestai, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo normalizavimas bei seksualinio pobūdžio informacija. LRTK vertinimu, toks turinys kelia tiesioginę grėsmę vaikų ir paauglių saugumui bei bendram informaciniam klimatui.
Keturi pagrindiniai probleminiai blokai
Kreipimesi į „TikTok“ išskirtos keturios esminės sritys, reikalaujančios skubios reakcijos. Pirmoji siejama su botų ar netikrų paskyrų veikla, kurios koordinuotai platina draudžiamą turinį ir manipuliuoja viešąja nuomone.
Antroji sritis apima identifikuojamų asmenų paskyras. LRTK pažymi, kad dalis šių turinio kūrėjų turi didelę auditoriją, todėl jų skleidžiama dezinformacija ar neapykantos kurstymas daro reikšmingą poveikį visuomenei.
Tokie veiksmai vertinami kaip sisteminis neteisėto turinio platinimas, kuris ilgainiui gali sukelti gilų pasitikėjimo valstybės institucijomis silpnėjimą.
Dezinformacija ir demokratijos menkinimas
Trečioji probleminė sritis susijusi su konkrečiais vaizdo įrašais, kuriuose, LRTK teigimu, sąmoningai skleidžiama klaidinanti informacija. Tokiuose įrašuose pastebima propaganda, priešiškumo kurstymas ir tautinės nesantaikos skatinimas.
Kai kuriais atvejais menkinamas pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ar net kvestionuojamas valstybės suverenitetas. Matoma, kad tokio turinio poveikis nėra trumpalaikis ir gali formuoti ilgalaikes nuostatas. Būtent dėl šios priežasties komisija akcentuoja, kad tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip pavieniai.
Nepilnamečių apsauga kaip prioritetas
Ketvirtoji sritis skirta nepilnamečiams žalingam turiniui. LRTK nurodo, kad vaizdo įrašuose fiksuojamas turinys, kuris gali turėti neigiamą poveikį jaunos auditorijos psichologinei ir socialinei raidai.
Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pabrėžia, kad sistemingas dezinformacijos platinimas ir neapykantos kurstymas negali būti toleruojami. Platformų pareiga užtikrinti saugią informacinę aplinką išlieka esminė. Skaitmeninių paslaugų aktas įpareigoja platformas ne tik reaguoti, bet ir užtikrinti skaidrumą bei taikyti veiksmingas apsaugos priemones.
Lūkesčiai platformai ir platesnis kontekstas
LRTK pažymi, kad iki šiol socialinių tinklų valdytojai į komisijos įspėjimus dažniausiai reaguodavo atsakingai ir greitai. Todėl tikimasi, jog ir šiuo atveju surinkti duomenys bus įvertinti rimtai. Matoma, kad ši situacija yra platesnio proceso dalis.
Skaitmeninė erdvė tampa vis labiau reguliuojama, o tolerancija žalingam turiniui mažėja. Šis atvejis dar kartą parodo, kad socialiniai tinklai nebėra neutralios platformos. Jie tampa atsakingais viešosios erdvės dalyviais, nuo kurių sprendimų priklauso visuomenės informacinė sveikata.
