Europa šiandien gyvena laikotarpiu, kai saugumas nebėra savaime suprantamas dalykas. Karas Ukrainoje pakeitė ne tik politines diskusijas, bet ir realų galios balansą visame žemyne. Jūs matote, kaip sprendimai, priimami dabar, gali nulemti ateities stabilumą.
Ilgus metus vyravęs įsitikinimas, kad karinė grėsmė Europoje yra praeities klausimas, subyrėjo. Valstybės vėl skaičiuoja kariuomenes, pajėgumus ir sienas. Saugumo klausimai grįžo į kasdienę darbotvarkę ne kaip teorija, o kaip praktinė būtinybė.
Būtent todėl vis dažniau kalbama apie tai, kad Europos galios žemėlapis persibraižo. Ir šis procesas vyksta ne kabinetuose, o mūšio lauke Ukrainoje.
Ukraina, kaip Europos saugumo skydas
Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija Europoje tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos pasipriešinimo. Kol Ukraina kovoja, Rusijos grėsmė NATO rytiniam sparnui išlieka mažesnė. Tai reiškia, kad Ukraina šiandien atlieka platesnį vaidmenį nei vien savo teritorijos gynyba.
Pasak jo, Rusijos pajėgos šiuo metu yra įstrigusios kare, o nuostoliai patiriami nuolat. Kiekviena savaitė Ukrainos fronte silpnina Rusijos karinį potencialą ir mažina jos galimybes spausti kitas Europos valstybes. Tokia realybė laikinai stabilizuoja situaciją NATO rytinėje dalyje.
Jūs turite suprasti, kad ši pusiausvyra yra labai trapi. Ji egzistuoja tol, kol vyksta aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje.
Kas pasikeistų paskelbus paliaubas?
Didžiausias pavojus, apie kurį įspėja Wolfgangas Ischingeris, atsirastų nutraukus ugnį Ukrainoje. Paliaubos automatiškai nereiškia saugumo stiprėjimo. Priešingai, jos gali tapti naujo nestabilumo pradžia.
Nutraukus kovas, Rusija gautų laiko ir erdvės atkurti savo karinius pajėgumus. Galėtų būti tęsiamas ginklavimasis ir pajėgų stiprinimas vakariniuose kariniuose rajonuose. Tokiu atveju grėsmė NATO šalims prie rytinės sienos tik padidėtų.
Jūs matote, kad paprastas karo sustabdymas be realių saugumo garantijų neatneštų ramybės. Tai būtų tik pauzė prieš kitą galimą įtampų etapą.
Kodėl Europa negali atsipalaiduoti?
Wolfgangas Ischingeris pabrėžia, kad net ir pasiekus ugnies nutraukimą Europa neturėtų atsipalaiduoti. Jei nebus realiai mažinami Rusijos kariniai pajėgumai, grėsmė niekur nedings. Ji tiesiog pakeis formą ir laiką.
Vokietijos ekspertas atvirai sako, kad Rusijos grėsmė didėtų ir pačiai Vokietijai. Tai rodo, jog saugumo problema nebėra tik Rytų Europos ar Baltijos šalių klausimas. Ji tampa visos Europos problema.
Jūs galite pastebėti, kad saugumo diskusijos vis dažniau apima visą žemyną. Nė viena valstybė nebegali jaustis visiškai izoliuota nuo bendrų rizikų.
Karo baigtis, kaip Europos likimo klausimas
Karo Ukrainoje baigtis, pasak Wolfgango Ischingerio, yra ne tik regioninis konfliktas. Tai Vokietijos ir visos Europos likimo klausimas. Ukraina šiandien gina ne tik savo sienas, bet ir visą Europos saugumo architektūrą.
Jei agresija būtų sustabdyta be aiškių pasekmių agresoriui, tai siųstų pavojingą signalą. Tai reikštų, kad jėga gali pakeisti sienas ir politinius sprendimus. Toks precedentas būtų pavojingas visam žemynui.
Jūs matote, kodėl parama Ukrainai vertinama ne kaip solidarumo gestas, o kaip strateginis sprendimas. Nuo jo priklauso ateities stabilumas.
Miuncheno saugumo konferencija ir sprendimų paieškos
Artėjanti Miuncheno saugumo konferencija tampa svarbia platforma šiems klausimams aptarti. Tikimasi, kad joje dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai dar kartą pabrėžia Ukrainos vaidmenį Europos saugumo diskusijose.
Konferencijoje bus ieškoma atsakymų, kaip užtikrinti ilgalaikį saugumą, o ne tik trumpalaikį konflikto sustabdymą. Jūs galite tikėtis, kad bus kalbama apie gynybos stiprinimą, sąjungininkų atsakomybę ir politinę valią.
Tai nėra techninis susitikimas. Tai bandymas suprasti, kaip atrodys Europa po karo.
Europa tarp taikos troškimo ir realybės
Visi nori, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi. Wolfgangas Ischingeris pabrėžia, kad kraujo praliejimo pabaigos labiausiai nusipelno Ukrainos žmonės. Tačiau taika be saugumo garantijų gali tapti pavojinga iliuzija.
Europa šiandien stovi kryžkelėje. Vienas kelias veda į atsipalaidavimą ir trumparegį optimizmą. Kitas reikalauja nuoseklaus pasirengimo ir ilgalaikės strategijos.
Jūs gyvenate laikotarpiu, kai saugumo žemėlapis braižomas iš naujo. Nuo to, kaip Europa pasirinks veikti dabar, priklausys ne vieneri metai, o visa ateities karta.
