Lietuvos ekonomikos rodikliai pastaraisiais metais dažnai skamba pozityviai. Kalbama apie augančias pajamas, didėjančius atlyginimus, gerėjančius makroekonominius skaičius ir stabilų valstybės biudžetą. Tačiau šalia šių naujienų vis garsiau girdimas visuomenės nepasitenkinimas kasdieniu gyvenimu.
Vis dažniau kyla klausimas, kodėl augant ekonomikai nemaža dalis gyventojų vis tiek jaučiasi blogiau nei anksčiau. Atrodo, kad skaičiai ir žmonių savijauta gyvena skirtinguose pasauliuose. Tai kur slypi šis atotrūkis.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad emocinė šalies būsena išlieka niūri, net ir esant augančioms pajamoms. Tai leidžia manyti, jog problema yra gilesnė nei vien statistiniai rodikliai.
Dauguma gyventojų jaučia blogėjimą
Naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktas „Baltijos tyrimų“ tyrimas atskleidžia, kad net 66 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog pastaruoju metu reikalai šalyje krypsta į blogąją pusę. Nors šis rodiklis šiek tiek mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje, bendra nuotaika išlieka neigiama.
Dar prieš kelis mėnesius tokią nuomonę išsakė net 71 proc. respondentų. Tai rodo, kad pesimizmas visuomenėje yra įsitvirtinęs, o trumpalaikiai pagerėjimai dar nereiškia realaus lūžio. Žmonės linkę vertinti ne pažadus, o asmeninę patirtį.
Šie skaičiai kontrastuoja su dažnai skelbiamais ekonominiais pasiekimais. Tai ir tampa vienu pagrindinių klausimų, kodėl augimas ne visiems jaučiamas vienodai.
Kas Lietuvoje jaučiasi geriau?
Tyrimas rodo, kad 29 proc. gyventojų mano, jog situacija šalyje gerėja. Ši grupė nėra atsitiktinė ir turi aiškių socialinių bruožų. Dažniau optimistiškai nusiteikę jauni žmonės iki 30 metų amžiaus, didmiesčių gyventojai ir tie, kurių šeimos pajamos yra didžiausios.
Teigiamiau situaciją vertina ir asmenys su aukštuoju išsilavinimu, besimokantis jaunimas, vadovai, specialistai bei tarnautojai. Jiems ekonomikos augimas dažniau virsta realiu gyvenimo kokybės pagerėjimu. Tokiose grupėse pokyčiai jaučiami greičiau ir tiesiogiai.
Tai leidžia suprasti, kad ekonominis augimas pasiskirsto netolygiai. Ne visi gyventojai turi vienodas galimybes iš jo pasinaudoti.
Kas labiausiai nusivylę dabartine padėtimi?
Priešingos nuotaikos vyrauja tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Net 73 proc. šios amžiaus grupės respondentų mano, kad situacija šalyje blogėja. Dar ryškesnis nepasitenkinimas matomas kaimo vietovėse ir tarp mažiausias pajamas gaunančių šeimų.
Pensininkai ir žmonės, kurių šeimos pajamos nesiekia 1,4 tūkstančio eurų per mėnesį, ypač dažnai jaučia, kad gyvenimas tampa sunkesnis. Jiems kainų augimas dažnai aplenkia pajamų didėjimą. Tokiu atveju statistinis ekonomikos augimas tampa beveik nematomas.
Tyrimas taip pat rodo, kad nepatenkinti dažniau yra ir kitų tautybių gyventojai. Tai atskleidžia ir socialinės atskirties, ir pasitikėjimo valstybe klausimus.
Politinės simpatijos ir nuotaikos
Koalicija. ELTA / Josvydas Elinskas
Įdomūs skirtumai matomi ir pagal politines pažiūras. Labiausiai nepatenkinti dabartine padėtimi yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei partijos „Nemuno aušra“ rėmėjai. Net 73 proc. pirmosios partijos ir 69 proc. antrosios partijos rinkėjų mano, kad situacija blogėja.
Tuo metu santykinai daugiau optimizmo matoma tarp Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos rėmėjų. Tai rodo, kad politinė tapatybė daro įtaką ir tam, kaip vertinama šalies kryptis. Žmonės dažnai vertina realybę per savo lūkesčių ir nusivylimų prizmę.
Tokios nuotaikos stiprina bendrą susiskaldymo jausmą. Vieniems atrodo, kad šalis juda pirmyn, kitiems kad paliekama nuošalyje.
Kodėl geri skaičiai nekuria geros savijautos?
Vienas pagrindinių veiksnių yra tai, kad ekonominiai rodikliai ne visada atspindi kasdienį gyvenimą. Bendras atlyginimų augimas nereiškia, kad jis kompensuoja būsto, maisto ar paslaugų brangimą. Daugeliui šeimų reali perkamoji galia neauga taip greitai, kaip skelbiama.
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka saugumo jausmas. Geopolitinė įtampa, karo grėsmės ir neapibrėžtumas dėl ateities veikia žmonių nuotaikas net ir esant stabiliai ekonomikai. Kai ateitis atrodo neaiški, dabartiniai skaičiai netenka emocinės vertės.
Galiausiai svarbus ir teisingumo jausmas. Jei jaučiama, kad augimas naudingas tik daliai visuomenės, pasitikėjimas valstybe silpnėja, o nusivylimas tampa nuolatine būsena.
Ką šie rezultatai sako apie Lietuvos kryptį?
„Baltijos tyrimų“ atliktas „Lietuvos Barometras“ aiškiai rodo, kad problema nėra vien ekonominė. Ji socialinė, emocinė ir pasitikėjimo lygmens. Skaičiai gali augti, bet jei žmonės nesijaučia saugūs ir girdimi, nuotaikos išlieka prastos.
Šis tyrimas tampa signalu, kad vien ekonominio augimo neužtenka. Reikalingi sprendimai, kurie mažintų atskirtį ir didintų kasdienio gyvenimo stabilumą. Tik tuomet gerėjantys rodikliai pradės sutapti su realia žmonių savijauta.
Kol kas Lietuvoje matoma paradoksali situacija. Ekonomika kyla, tačiau daliai visuomenės atrodo, kad gyvenimas slysta iš rankų.
