Po 2011 metų cunamio, sukėlusio didžiulę avariją Fukušimos-Daiči branduolinėje elektrinėje, Japonija sustabdė visas savo branduolines operacijas. Visai neseniai šalis vėl paleido vieną iš avariją atlaikiusių Fukušimos reaktorių, tačiau paaiškėjo, kad ne tik jis išgyveno katastrofą – mokslininkai aptiko ir kitų, kur kas netikėtesnių „išlikusiųjų“.
Tokijo Keio universiteto biologai Tomoro Warashina ir Akio Kanai atliko itin netikėtą atradimą, išanalizavę mikroorganizmų mėginius, paimtus iš labai radioaktyvaus vandens toro formos patalpoje po reaktoriaus pastatu. Mokslininkai tyrė dumblą ir nuosėdas, susidariusias šioje erdvėje, ir nustatė, kad juose klesti bakterijos, kurios neturi jokio ypatingo genetinio atsparumo radiacijai.
Branduolinės katastrofos sąlygomis organizmai paprastai arba žūsta, arba priversti sparčiai evoliucionuoti. Todėl tyrėjai tikėjosi aptikti rūšis, žinomas dėl ypatingo atsparumo radiacijai, tokias kaip Deinococcus radiodurans ar Methylobacterium radiotolerans. Tačiau rezultatai pasirodė visiškai kitokie.
Išanalizavę vandens mėginius, ieškodami įvairių mikrobų genetinių žymenų, Warashina ir Kanai nustatė, kad vanduo knibžda bakterijų iš Limnobacter ir Brevirhabdus genčių. Tai chemolitotrofinės bakterijos, besimaitinančios oksiduodamos neorganinius junginius, tokius kaip manganas ar sulfidai. Jos paverčia sulfidus nepavojingais sulfatais. Be to, mokslininkai aptiko ir nedidelį kiekį geležį oksiduojančių bakterijų iš Hoeflea ir Sphingopyxis genčių, kurios gyvena paversdamos vienas geležies formas kitomis.
Vis dėlto nė viena iš šių Kanai ir Warashinos aptiktų rūšių nelaikoma itin atsparia radiacijai. Nepaisant to, šios bakterijos sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai daugintis teritorijoje, kurioje vyrauja aukštas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis, paprastai mirtinas daugeliui gyvybės formų.
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad avarinio aušinimo vandens ir jūros vandens mišinys toroidinėje kameroje, matyt, sudarė palankias sąlygas susidaryti bioplėvelėms ant metalinių paviršių. Tokios bakterijos dažnai oksiduoja ir koroduoja metalus. Manoma, kad gleivinė danga, formuojama bioplėvelių masių, galėjo suteikti papildomą fizinę apsaugą nuo radiacijos, tarsi „šarvus“, kuriuose mikroorganizmai pasislepia nuo žalingo spinduliuotės poveikio.
Mokslininkų komandą sudomino ir dar viena detalė: daugelis toroidiniame įrenginyje aptiktų mikrobų rūšių puikiai jaučiasi ir vandenynuose. Spėjama, kad šios bakterijos į reaktoriaus gelmes galėjo patekti cunamio bangomis, arba jų prisitaikymas prie jūrinės aplinkos padeda išlikti ir ekstremaliomis sąlygomis mirusio branduolinio reaktoriaus viduje.
Anksčiau tyrinėtojai buvo nagrinėję vadinamąją „Drakono skylę“ – apie 300 metrų gylio įgriuvą Pietų Kinijos jūroje. Joje taip pat aptikta šimtai paslaptingų virusų, rodančių, kad net ir atrodytų visiškai nedraugiškose žmogui vietose gali klestėti nepaprastai įvairi ir menkai pažinta mikrobinė gyvybė.
