Nors Ispanijoje atrasti dinozaurai buvo neįtikėtinai maži, mokslininkai mano, kad ši radinio reikšmė ateities evoliucijos tyrimams yra milžiniška. Nuo žvėries snukio iki ilgos uodegos galiuko jų kūno ilgis siekė tik šiek tiek daugiau nei pusę metro.
„Nuo pat pradžių žinojome, kad šie kaulai yra išskirtiniai dėl savo itin mažų matmenų“, – pasakojo tyrėjas Fidelis Torsida Fernandezas-Baldoras.
Jo teigimu, šiaurinėje Ispanijos dalyje mokslininkai aptiko labai smulkaus dinozauro rūšies liekanas. Jei šį gyvūną, vadinamą Foskeia pelendonum, pastatytume vertikaliai, jis žmogui siektų vos iki kelių. Šis dinozauras vaikščiojo dviem kojomis, o jo kūno ilgis nuo snukio iki uodegos buvo tik šiek tiek didesnis nei pusmetris.
Fidelio Fernandezo-Baldoro vadovaujama komanda iš Dinozaurų muziejaus Salas de los Infantes miestelyje (Burgoso provincija) kaulus aptiko netoli Kastriljo de la Reinjos gyvenvietės. Būtent čia rasta mažiausiai penkių šios miniatiūrinės rūšies individų liekanos. Bent vienas iš jų, kaip nurodoma moksliniame straipsnyje, buvo suaugęs gyvūnas. Belgų paleontologo Kūno Steino vadovaujami tyrimai patvirtino, kad didžiausias aptiktas pavyzdys priklausė visiškai susiformavusiam individui.
„Kaulų mikrostuktūra rodo, kad bent vienas individas buvo suaugęs“, – teigia tyrimo autoriai.
Pasak jų, šio dinozauro medžiagų apykaita buvo panaši į mažų žinduolių ar paukščių metabolizmą.
Nors šie miniatiūriniai dinozaurai buvo labai maži, jie turėjo specializuotus dantis ir požymių, rodančių kūno laikysenos pokyčius augimo metu. Mokslininkų manymu, tai liudija prisitaikymą prie greitų šuolių ir staigių manevrų tankiuose miškuose.
„Šios iškasenos įrodo, kad evoliucija taip pat radikaliai eksperimentavo su mažais kūno dydžiais, kaip ir su dideliais“, – apibendrina tyrėjai.
Tyrėjai nurodo, kad šie gyvūnai priklausė ornitopodams – paukštkojų dinozaurų grupei – ir gyveno maždaug prieš 120 milijonų metų.
Įdomūs gyvūnų prisitaikymo pavyzdžiai
Vienas iš įspūdingiausių gyvūnų prisitaikymo pavyzdžių užfiksuotas Kalahario dykumoje pietų Afrikoje – vienoje atšiauriausių vietų gyvybei planetoje. Čia kiekviena augalų ir gyvūnų rūšis turi savo išlikimo strategiją. Ypač įdomų elgesį demonstruoja mažytis paukštis, pasikliaujantis ne jėga ar vikrumu, o gudrumu.
Amerikiečių biologas evoliucionistas Skotas Treversas pažymi, kad, remiantis tyrimais, Kalaharyje gyvenantys vilnauodegiai drongai geba sąmoningai meluoti dėl savo naudos. Esant tikram pavojui, jie skleidžia garsius, metalinį skambesį primenančius garsus, perspėjančius aplinkinius gyvūnus apie plėšrūnų artėjimą. Tačiau nustatyta, kad drongai dažnai piktnaudžiauja šiuo „talentu“ – paskelbia melagingą pavojų vien tam, kad, kitiems gyvūnams pabėgus, galėtų pasisavinti jų laimikį.
