Pastarosiomis savaitėmis gyventojai vis dažniau kelia klausimą, ar artimiausiu metu galima tikėtis pigesnio kuro. Situacija energetikos rinkose iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa: beveik visi energijos ištekliai brango, tačiau naftos kaina pasaulio rinkose smuko.
Tai kelia natūralią viltį, kad atpigusi nafta galiausiai turėtų atsispindėti ir degalinių švieslentėse, tačiau realybė kol kas sudėtingesnė. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad praėjusią savaitę dėl šaltų orų ir išaugusio vartojimo brango biokuras, gamtinės dujos ir elektra.
Tuo pat metu Brent rūšies nafta atpigo 1,3 proc., o jos vidutinė kaina siekė apie 67,7 JAV dolerio už barelį. Būtent šis rodiklis dažniausiai laikomas pagrindiniu signalu, galinčiu lemti degalų kainų pokyčius ateityje.
Naftos kaina krenta, bet degalai brangsta
Nepaisant atpigusių naftos ateities sandorių, Lietuvoje ir kitose regiono šalyse benzino ir dyzelino kainos vis tiek kilo. Benzinas per savaitę brango 0,3–0,8 proc., dyzelinas – 0,4–1,5 proc., o išimtimi tapo tik Lenkija, kur dyzelino kaina nežymiai sumažėjo.
Tai rodo, kad naftos kainos pokyčiai degalinių kainose atsispindi ne iš karto. Ekspertai pabrėžia, kad galutinę degalų kainą lemia ne tik žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo kaštai, logistika, atsargos bei mokesčiai.
Be to, degalų kainos dažnai reaguoja į rinkos pokyčius su kelių savaičių ar net mėnesio vėlavimu. Todėl vien tik trumpalaikis naftos kainos kritimas dar negarantuoja greito kainų mažėjimo vartotojams.
Dujos ir elektra spaudžia visą energetikos rinką
Kol nafta rodo silpnėjimo ženklus, kiti energijos ištekliai brango. Gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF pakilo iki 35 eurų už megavatvalandę.
Nors ateities sandoriai leidžia manyti, kad artimiausiu metu dujos gali būti kiek pigesnės, dabartinė situacija išlieka įtempta dėl didelio vartojimo ir santykinai mažų atsargų.
Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos kiek daugiau nei trečdaliu, o Inčukalnio saugykloje likę mažiau nei 26 proc. atsargų. Tai reiškia, kad bet kokie šaltesni orai ar geopolitiniai sukrėtimai gali greitai paveikti kainas. Lietuvoje dujų suvartojimas per savaitę išaugo beveik 12 proc., o tai dar labiau didina spaudimą visai energetikos sistemai.
Kada realiai galima tikėtis pigesnio kuro?
Atsakymas į klausimą, ar sulauksime pigesnio kuro, priklauso nuo kelių veiksnių. Jei Brent naftos kainos kritimas išsilaikys ilgesnį laiką ir nebus naujų geopolitinių įtampų, degalų kainos galėtų pradėti mažėti artimiausiais mėnesiais.
Tačiau trumpuoju laikotarpiu greito atpigimo tikėtis neverta. Svarbu ir tai, kad šiuo metu rinkose dominuoja ne tik nafta, bet ir bendras energijos išteklių brangimas.
Aukštos elektros ir dujų kainos didina degalų gamybos ir logistikos kaštus, o tai stabdo kainų kritimą degalinėse. Todėl pigesnis kuras labiau tikėtinas pavasarį ar vasaros pradžioje, kai sumažėja energijos vartojimas ir rinkos stabilizuojasi.
Kol kas situacija išlieka neapibrėžta: nafta siunčia optimistinius signalus, tačiau kiti energetikos rodikliai verčia išlikti atsargiems. Gyventojams belieka stebėti kainų tendencijas ir suprasti, kad degalų kainos vis dar priklauso nuo daug platesnio veiksnių spektro nei vien naftos barelio kaina.
