Baltijos jūros vandens lygis šią savaitę pasiekė vienas žemiausių reikšmių per visą stebėjimų istoriją. Dėl ilgai trunkančių rytų vėjų vanduo iš pakrančių buvo tiesiog „išstumtas“, o kai kuriose vietovėse užfiksuoti net rekordiniai rodikliai.
Situacija sulaukė ypatingo dėmesio Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, kur paskelbti perspėjimai dėl sudėtingų laivybos sąlygų. Specialistai fiksuoja, kad kai kuriose vietose jūros lygis priartėjo prie istorinių minimumų arba juos net pranoko.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie reiškiniai turi ne tik neigiamą, bet ir teigiamą pusę. Žemas vandens lygis gali tapti svarbiu postūmiu Baltijos jūros ekosistemai atsinaujinti.
Rekordai Alandų salose ir Latvijos pakrantėje
Alandų salose užfiksuotas net 72 centimetrų žemesnis nei vidutinis jūros lygis. Tai žemiausias rodiklis nuo 1924 metų, kai čia pradėti sistemingi stebėjimai. Toks kritimas laikomas išskirtiniu net ilgametėje statistikoje.
Latvijos pakrantėje vandens lygis nukrito maždaug 65 centimetrais žemiau nulinės altitudės pagal nacionalinę aukščių sistemą. Liepojoje jūros lygis buvo vos keliais centimetrais aukštesnis nei 1937 metais fiksuotas istorinis minimumas, o Ventspilyje artėta prie 1978 metų rekordo.
Rygos įlankoje situacija taip pat išskirtinė. Nors 2010 ir 2014 metų pradžioje vandens lygis buvo dar žemesnis nei šią savaitę, absoliutus žemiausias taškas čia užregistruotas 1959 metais.
Vėjo kryptis gali lemti dar didesnį kritimą
Artimiausiomis dienomis prognozuojama, kad vandens lygis gali nukristi dar keliais centimetrais, jei išliks vidutinio stiprumo rytų krypties vėjas. Būtent ši oro sąlyga yra pagrindinė staigaus vandens lygio sumažėjimo priežastis.
Dėl susidariusios situacijos Estijos aplinkos apsaugos agentūra paskelbė perspėjimą apie sudėtingas laivybos sąlygas Rygos įlankoje ir tarp Estijos salų. Panašūs įspėjimai galioja ir Suomijos pakrantėje, kur taip pat fiksuojamas neįprastai žemas vandens lygis.
Netikėta nauda Baltijos jūros „sveikatai“
Nors žemas vandens lygis gali sukelti trumpalaikių nepatogumų, mokslininkai pažymi ir teigiamą aspektą. Pasikeitus vėjo krypčiai į vakarų, į Baltijos jūrą gali pradėti plūsti švaresnis, sūresnis ir daugiau deguonies turintis vanduo iš Šiaurės jūros.
Toks procesas laikomas labai svarbiu Baltijos jūros ekosistemai, nes padeda mažinti deguonies trūkumą gilesniuose sluoksniuose. Ankstesnis reikšmingas sūresnio vandens įtekėjimas buvo užfiksuotas 2014 metais.
Ledo danga – didžiausia per kelerius metus
Ši žiema išsiskiria ne tik žemu vandens lygiu, bet ir ledo situacija. Ledo danga Baltijos jūroje šiuo metu yra didžiausia nuo 2018 metų, o prognozuojama, kad artimiausiomis savaitėmis ji gali tapti didžiausia nuo 2011 metų.
Tai rodo, kad Baltijos regionas išgyvena išskirtinį hidrologinį ir klimatinį laikotarpį. Nors daliai sektorių tai reiškia papildomus iššūkius, gamtai tokie svyravimai gali tapti svarbiu atsinaujinimo etapu.
