Lietuvoje toliau augant sergamumui gripu, sveikatos specialistai primena – nors šis sezonas nėra išskirtinis, situacija išlieka rimta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šeštą metų savaitę sergamumo rodiklis siekė 1 280 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o kai kuriose savivaldybėse – dar daugiau. Didžiausi skaičiai fiksuojami Rietave ir Šiaulių mieste.
Nuo gripo šį sezoną jau mirė 55 žmonės. Dauguma jų – vyresni nei 70 metų, sirgę lėtinėmis ligomis ir nesiskiepiję. Praėjusią savaitę į ligonines paguldyta daugiau nei 300 sergančiųjų, dar keli žmonės mirė nuo COVID-19 infekcijos.
Epideminis sergamumas pasiektas jau 11 savivaldybių, todėl svarbu žinoti, ką daryti pajutus pirmuosius simptomus ir kaip apsisaugoti nuo komplikacijų.
Pirmieji simptomai – nelaukite
Gripui būdinga staigi pradžia: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas, sausas kosulys. Skirtingai nei peršalimas, gripas dažniausiai „parbloškia“ per kelias valandas.
Pajutus šiuos simptomus svarbiausia – likti namuose. Tai padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir apsaugo kitus nuo užsikrėtimo. Vaikų nereikėtų vesti į ugdymo įstaigas, o suaugusiesiems rekomenduojama pasiimti nedarbingumą.
Poilsis ir skysčiai – svarbiausia
Gripui gydyti dažniausiai taikomas simptominis gydymas. Organizmui reikia poilsio, todėl svarbu pakankamai miegoti ir vengti fizinio krūvio. Gausus skysčių vartojimas padeda išvengti dehidratacijos ir palengvina savijautą.
Temperatūrai ir skausmui mažinti galima vartoti karščiavimą mažinančius vaistus, tačiau būtina laikytis rekomenduojamų dozių. Antibiotikai gripui neveikia, nes tai virusinė infekcija – jie skiriami tik esant bakterinėms komplikacijoms.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma žmonių gripą išgyja per 5–7 dienas, tačiau tam tikrais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Įspėjamieji ženklai – dusulys, krūtinės skausmas, labai aukšta ar ilgai trunkanti temperatūra, sąmonės sutrikimai, stiprus silpnumas.
Ypač budrūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis širdies, plaučių ar kitomis ligomis. Būtent šios grupės dažniausiai patiria sunkias komplikacijas.
Kaip apsaugoti kitus?
Sergant svarbu laikytis higienos taisyklių: dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine servetėle ar alkūne. Patalpas būtina reguliariai vėdinti.
Jei įmanoma, reikėtų riboti artimą kontaktą su šeimos nariais, ypač tais, kurie priklauso rizikos grupėms. Naudinga turėti atskirus rankšluosčius, indus.
Skiepai – veiksmingiausia apsauga
Nors dalis gyventojų vis dar skeptiškai vertina skiepus, specialistai pabrėžia, kad būtent nesiskiepiję asmenys sudaro didžiąją dalį sunkių atvejų ir mirčių. Skiepai sumažina sunkių komplikacijų ir hospitalizacijos riziką.
Net jei užsikrėtimas įvyksta, pasiskiepiję žmonės dažniausiai serga lengviau. Todėl rizikos grupėms – vyresniems nei 65 metų asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis – vakcinacija ypač rekomenduojama.
Svarbiausia – atsakingumas
Augant sergamumui svarbiausia elgtis atsakingai: neiti į darbą ar mokyklą sergant, rūpintis savo ir artimųjų sveikata, o prireikus – laiku kreiptis į gydytojus. Nors šis gripo sezonas statistiškai nėra išskirtinis, jis vis tiek pareikalauja aukų.
Atsakingas elgesys ir paprastos prevencijos priemonės gali padėti išvengti sunkių pasekmių – tiek sau, tiek aplinkiniams.
