Paprastas smegenų lavinimo pratimas gali sumažinti demencijos riziką net 25 procentais, rodo naujas tyrimas, tačiau nepriklausomi mokslininkai ragina atsargiai vertinti šiuos rezultatus.
Šiuo metu egzistuoja daugybė smegenų lavinimo žaidimų ir programėlių, žadančių padėti išvengti pažintinių (kognityvinių) gebėjimų silpnėjimo, tačiau iki šiol trūko aukštos kokybės, ilgalaikių tyrimų, įrodančių jų veiksmingumą.
Naujasis darbas – tai atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas, laikomas aukso standartu medicinos moksle. Dalyviai pradėti įtraukti dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Daugiau nei 2800 žmonių, kuriems buvo 65 metai arba daugiau, atsitiktinai paskirstyti į kelias grupes: vieni atliko greičio treniruotes, kiti – atminties, dar kiti – mąstymo (loginio samprotavimo) užduotis, o kontrolinė grupė specialių treniruočių negavo.
Tyrimo pradžioje dalyviai po vieną valandą treniravosi du kartus per savaitę penkias savaites. Po vienų ir trejų metų jie atliko dar po keturias „palaikomąsias“ sesijas. Iš viso kiekvienam teko mažiau nei 24 valandos treniruočių.
Po 5, 10 ir galiausiai 20 metų atliktose stebėsenose greičio treniruočių nauda nuosekliai išsiskyrė iš kitų, pasakojo tyrimo bendraautorė Marilyn Albert iš Džonso Hopkinso universiteto (JAV).
Po dviejų dešimtmečių, išanalizavus Medicare (valstybinės sveikatos draudimo programos) duomenis, paaiškėjo, kad žmonėms, kurie atliko greičio treniruotes ir papildomas sesijas, demencijos rizika buvo 25 procentais mažesnė.
Kiti du treniruočių tipai – atminties ir loginio mąstymo – statistiškai reikšmingos įtakos demencijos rizikai neparodė.
„Pirmą kartą aukso standarto tyrimas parodė, ką galime padaryti, kad sumažintume demencijos išsivystymo riziką“, – sakė Albert.
Vis dėlto nepriklausomi ekspertai ragina rezultatų nepervertinti. Kohrano bendradarbiavimo tinklo (Cochrane Collaboration) mokslininkė Rachel Richardson, nedalyvavusi tyrime, pabrėžė, kad nors rezultatas statistiškai reikšmingas, jis „gali būti ne toks įspūdingas, kaip skamba 25 procentų sumažėjimas“.
Anot jos, vienas iš tokio atsargumo pagrindų – pakankamai platus galimų rezultatų intervalas: nuo 41 procento sumažėjimo iki vos 5 procentų. Be to, iš tyrimo buvo pašalinti žmonės, turintys prastesnę regą ar klausą, todėl imtis gali neatspindėti visos vyresnio amžiaus populiacijos.
Medicininės statistikos specialistas Baptiste’as Leurent’as iš Londono universiteto koledžo taip pat atkreipė dėmesį į „esminius tyrimo apribojimus“. Pasak jo, nors viena dalyvių pogrupio analizė parodė reikšmingą efektą, vien šio rezultato nepakanka tvirtai įrodyti intervencijos veiksmingumą, todėl būtini papildomi tyrimai.
„Vis dar reikia daugiau tyrimų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, ar kognityvinės treniruotės iš tiesų mažina demencijos riziką“, – pabrėžė jis.
Kas yra greičio treniruotės?
Greičio treniruotės užduotis gana paprasta: kompiuterio ekrane skirtingose vietose trumpam pasirodo automobiliai ir kelio ženklai, o žmonės turi kuo greičiau juos pastebėti ir paspausti.
Albert teigimu, iki galo nėra aišku, kodėl būtent ši užduotis pasirodė esanti veiksmingiausia.
„Manome, kad tokios treniruotės paveikia tam tikrus smegenų junglumą (angl. connectivity) lemiančius procesus“, – sakė ji.
Mokslininkė pridūrė, kad tiksliai supratus, kokiu mechanizmu greičio treniruotės veikia smegenis, ateityje būtų galima sukurti dar efektyvesnių pratimų.
Labai svarbu ir tai, kad šio tyrimo rezultatai galioja tik tirtai konkrečiai užduočiai, todėl jų negalima automatiškai taikyti kitiems smegenų lavinimo žaidimams ar programėlėms.
Vis dėlto Albert pabrėžia, kad net ir tokia ribota išvada gali būti „nepaprastai svarbi“. Jeigu pavyktų sumažinti demencijos dažnį bent 25 procentams JAV gyventojų, tai, jos skaičiavimais, pacientų priežiūros išlaidas sumažintų maždaug 100 mlrd. JAV dolerių.
Demencija šiuo metu serga apie 57 milijonus žmonių, o ši liga yra septintoji dažniausia mirties priežastis pasaulyje, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija.
