Kinijoje mokslininkai aptiko neįprastą ankstyvojo prieš 125 mln. metų gyvenusio dinozauro radinį – išskirtinai gerai išsilaikiusius jauno iguanodonto odos fragmentus. Jie parodė, kad šis gyvūnas buvo ne glotnia, žvynuota oda, kaip dauguma dinozaurų, o tankiai padengtas adatų primenančiais spygiais, panašiais į ežio ar dikobrazų.
Fosilija rasta garsiojoje Iksiano (Yixian) geologinėje formacijoje netoli Lamagou, Liaonino provincijoje, šiaurės rytų Kinijoje. Įprastomis sąlygomis šios rūšies radinys niekuo neišsiskirtų iš kitų iguanodontų: kaulai ir dantys atrodo gana tipiniai. Tačiau šį kartą ypatingos nuosėdų susidarymo sąlygos leido išlikti ir odos struktūroms – tai itin reta, ypač ankstyvojo kreidos periodo fosilijoms.
Naujai aprašytai rūšiai suteiktas pavadinimas Haolong dongi, kuris kinų kalba reiškia „dūriuotas (arba dygliuotas) drakonas“. Atradėjų vertinimu, rastas individas buvo apie 2,45 metro ilgio, o ne visiškai sukaulėję slanksteliai rodo, kad tai buvo jaunas gyvūnas. Manoma, kad suaugę šios rūšies atstovai galėjo siekti 3–5,5 metro ilgį.
Tyrėjai nustatė, kad dinozauro oda turėjo du pagrindinius žvynų tipus. Ant liemens vyravo įprasti, vienas kito nepersidengiantys žvynai. Ant uodegos, priešingai, žvynai dalinai persidengdavo, sudarydami tvirtesnį, šarvus primenantį paviršių. Vis dėlto labiausiai mokslininkus nustebino gausūs spygliai.
Šie odos dariniai buvo tuščiaviduriai, cilindro formos ir labai įvairaus dydžio. Daugumos jų ilgis tesiekė 2–3 milimetrus, tačiau ilgiausias išlikęs spyglys buvo net 44 milimetrų ilgio. Manoma, kad tokie dariniai išsivystė nepriklausomai nuo žinomų struktūrų – nebuvo tiesioginė protoplunksnų tąsa ar analogas dabartinių roplių odos ataugoms.
Spėjama, kad pagrindinė šių spyglių funkcija buvo gynybinė. Kreidos periode dauguma potencialių Haolong dongi plėšrūnų buvo palyginti nedideli, tad tankus, adatų primenantis šarvas galėjo padaryti šį žolėdį gyvūną itin nepatogia ir pavojinga grobio rūšimi. Tokia „šarvuota“ oda galėjo atgrasyti plėšrūnus nuo bandymo įkąsti ar sugriebti jauną individą.
Kita vertus, tyrėjai neatmeta ir papildomų funkcijų. Spygliuotas odos paviršius galėjo padėti reguliuoti kūno temperatūrą, keisdami šilumos atidavimą aplinkai. Taip pat neįmanoma atmesti ir signalinės funkcijos – ryškesni ar tankesni spygliai galėjo būti svarbūs tarpusavio konkurencijoje arba poravimosi elgesyje, kaip vizualus signalas kitiems tos pačios rūšies atstovams.
Šis atradimas papildo vis gausėjantį netikėtų dinozaurų kūno dangos pavyzdžių sąrašą ir rodo, kad jų išvaizda buvo kur kas įvairesnė, nei ilgą laiką manyta. Nuo plunksnų, šerelių ir keistų žvynuotų skydų iki dabar aptiktų adatų primenančių spyglių – dinozaurai buvo ne tik milžiniški ropliai, bet ir labai įvairialypė, prie įvairių ekologinių nišų prisitaikiusi gyvūnų grupė.
Primintina, kad per pastaruosius metus aptikta ir daugiau netikėtų mažo ūgio dinozaurų. Pavyzdžiui, šiaurinėje Ispanijos dalyje rasti itin smulkių dinozaurų rūšies Foskeia pelendonum pėdsakai ir skeletų liekanos. Šių gyvūnų ilgis kartu su uodega neviršijo pusės metro, o atsistoję jie tesiektų suaugusio žmogaus kelio aukštį. Tokie radiniai padeda geriau suprasti, kiek įvairios buvo senovinės ekosistemos ir kokį platų dydžių bei prisitaikymų spektrą užėmė dinozaurai.
