Pastaraisiais metais mokslininkai vis garsiau įspėja apie visame pasaulyje plintančias laisvai gyvenančias amebas. Šie mikroskopiniai organizmai, gyvenantys vandenyje ir dirvožemyje, gali sukelti itin pavojingas, dažnai mirtimi pasibaigiančias infekcijas.
Viena jų – vadinamoji „smegenis ėdanti“ ameba Naegleria fowleri – jau vertinama kaip auganti globali grėsmė ir aktuali rizika ir mūsų regionui. Tyrėjai ragina imtis skubių priemonių dėl vis plačiau paplitusių laisvai gyvenančių amebų – mikroorganizmų, galinčių išgyventi vandenyje ir dirvoje ir keliančių rimtą pavojų žmonių sveikatai.
Ypatingas dėmesys skiriamas Naegleria fowleri, geriau žinomai kaip „smegenis ėdanti ameba“. Laisvai gyvenančios amebos – tai vienaląsčiai organizmai, kuriems nereikia šeimininko. Jos geba keisti savo formą pasitelkdamos išaugas – pseudopodijas, ir aptinkamos įvairiose aplinkose: nuo paprastų balų iki ežerų.
Pavojingiausia iš jų – Naegleria fowleri – labiausiai mėgsta šiltą gėlą vandenį ir dažniausiai randama esant 30–40 °C temperatūrai.
Infekcija išsivysto tuomet, kai užterštas vanduo patenka į nosį. Ameba per uoslės nervus migruoja į smegenis ir pradeda ardyti jų audinius. Mirštamumas siekia 95–99 %. Ši infekcija neperduodama nuo žmogaus žmogui ir neatsiranda vien prarijus vandenį – pavojus kyla tik tuomet, kai vanduo patenka į nosies ertmę.
Nors vandens chloravimas ir tinkamas valymas gali sunaikinti šiuos organizmus, amebos sugeba išgyventi bioplėvelėse vandentiekio vamzdžiuose ir sudaryti apsaugines cistas. Dėl to jas itin sunku kontroliuoti vandentiekio sistemose, ypač vasarą.
Mokslininkai taip pat įspėja apie vadinamąjį „Trojos arklio efektą“: amebos gali tapti prieglobsčiu kitiems patogenams – tuberkuliozės bakterijoms, legioneliozės sukėlėjams, kai kuriems grybeliams ir virusams. Tokiose „slėptuvėse“ šie sukėlėjai geriau išsilaiko aplinkoje ir tampa atsparesni dezinfekcijai.
Klimato kaita dar labiau apsunkina situaciją: šylant vandeniui, Naegleria fowleri paplitimo arealas plečiasi į regionus, kuriuose anksčiau ši ameba nebuvo aptinkama. Tai reiškia, kad rizika gali didėti ir šalims, kurios iki šiol tokių atvejų nefiksavo arba fiksavo itin retai.
Vandentiekio sistemų stebėsena, siekiant aptikti amebas, atliekama retai, nes tyrimai yra sudėtingi ir brangūs. Šiuo metu pagrindinė apsaugos priemonė – vandens chloravimas ir reguliarus vamzdynų praplovimas, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad to nepakanka. Reikalinga kompleksinė ekologinė ir medicininė kontrolė.
Be pirminio smegenų uždegimo, amebos gali sukelti akių, odos infekcijas ir retus sisteminius susirgimus žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.
Specialistai rekomenduoja vengti panardinti galvą į šiltą, stovintį gėlą vandenį, maudantis naudoti nosies spaustukus. Kontaktinius lęšius būtina prižiūrėti itin kruopščiai – juos plauti ir laikyti tik steriliame arba virintame, atvėsintame vandenyje ar specialiame tirpale. Nosies plovimui tinka tik sterili, distiliuota arba prieš tai užvirinta ir atvėsinta vanduo.
Medikai pabrėžia: po maudynių gėlame vandenyje būtina atkreipti dėmesį į staigų, stiprų galvos skausmą, karščiavimą, pykinimą ar sprando sustingimą. Pajutus tokius simptomus, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę.
Taip pat pranešama, kad Vistaro instituto mokslininkai sukūrė vakcinos nuo ŽIV kandidatą, kuris jau po vienos injekcijos primatams paskatino neutralizuojančių antikūnų susidarymą. Tokia strategija gali reikšmingai supaprastinti skiepijimo procesą ir padaryti jį labiau prieinamą visame pasaulyje.
