Mokslo tyrimai vis dažniau patvirtina, kad nedidelė saujelė uogų kasdien gali turėti labai didelę įtaką mūsų sveikatai. Ypač išsiskiria mėlynės, vadinamos „violetiniu auksu“ – jos siejamos su geresne atmintimi, sveikesniu žarnynu ir stipresne širdies bei kraujagyslių sistema.
Mitybos specialistai ragina įtraukti į kasdienį racioną „violetinį auksą“ – mėlynes, kurių reguliarus vartojimas gali pagerinti atmintį, sumažinti kraujospūdį ir netgi palankiai paveikti žarnyno mikroflorą.
Paslaptis slypi spalvoje
Mėlynėse gausu skaidulų, vitamino C, vitamino K ir mangano, tačiau tikroji jų „supergalia“ – antocianinai. Tai polifenoliniai junginiai, suteikiantys uogoms sodrią tamsiai mėlyną spalvą. Profesorė Ana Rodriguez-Mateos iš Londono Karališkojo koledžo aiškina, kad būtent ypač didelė antocianinų koncentracija išskiria mėlynes iš kitų vaisių.
Tyrimai parodė, kad šios medžiagos didina azoto oksido kiekį organizme. Tai padeda atpalaiduoti kraujagysles, gerina kraujotaką ir gali prisidėti prie kraujospūdžio mažėjimo.
Eksperimente, kuriame dalyvavo 65–80 metų žmonės, nustatyta, kad vartojant laukinių mėlynių miltelius 12 savaičių, sumažėjo arterinis kraujospūdis ir pagerėjo pažintinės funkcijos. Dalyviai geriau įsimindavo informaciją ir net 8,5 % tiksliau atliko dėmesio reikalaujančias užduotis.
Kiek mėlynių reikia suvalgyti?
Gera žinia ta, kad tam, jog pajustumėte naudą, nereikia uogų kilogramais. Mokslininkai nustatė „auksinį viduriuką“ – optimali dienos porcija yra apie 200 gramų, tai yra maždaug viena puodelio talpos porcija. Didesnis kiekis nebūtinai naudingesnis: viršijus maždaug 240 gramų ribą, nauda nebe didėja, tad persivalgyti nėra prasmės.
Nebūtina ir visada pirkti brangias šviežias uogas žiemą. Šaldytos ar liofilizuotos (sublimuotos) mėlynės išsaugo beveik visas vertingąsias savo savybes. Be to, jos veikia kaip prebiotikas – skatina žarnyne didesnę naudingųjų bakterijų įvairovę.
Svarbu. Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, mėlynes reikėtų įtraukti į racioną atsargiai, nes jose daug vitamino K. Jei mėlynių nemėgstate arba jos per brangios, antocianinų taip pat gausu kituose „violetinės dietos“ produktuose – slyvose, baklažanuose ir raudonuosiuose kopūstuose.
Beje, ekspertai yra išskyrę ir kitus itin naudingus produktus. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) oficialiai pripažino, kad brokoliai yra vienas iš pačių naudingiausių maisto produktų planetoje.
