Sukčiai Lietuvoje nesiliauja siautėję, o jų taikiniais dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Skambučiai, apsimetimas banko darbuotojais ar pareigūnais, prašymai perduoti pinigus ar banko korteles tapo kone kasdienybe. Nors apie tokius atvejus nuolat kalbama, dalis gyventojų vis dar patiki melagingomis istorijomis ir netenka santaupų.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai teisėsaugai pavyksta išaiškinti nusikaltėlius ir juos nubausti. Kauno apylinkės teismas neseniai paskelbė nuosprendžius dviem vadinamiesiems kurjeriams, kurie padėjo iš senjorų išvilioti tūkstančius eurų. Šie sprendimai rodo, kad atsakomybė neišvengiama, tačiau kartu kelia klausimą, ar nukentėjusieji realiai gali atgauti prarastus pinigus.
Nors teismo sprendimai suteikia tam tikro teisingumo jausmą, sukčiavimo mastas išlieka didelis. Nusikaltimai dažnai organizuojami grupėmis, o pagrindiniai organizatoriai lieka nenustatyti. Todėl svarbu įvertinti, kokios yra realios galimybės susigrąžinti lėšas ir kokios bausmės gresia tiems, kurie prisideda prie tokių schemų.
Teismo nuosprendžiai kurjeriams
Prokuratūros duomenimis, abu nuteistieji veikė kartu su nenustatytais asmenimis. Jie atliko vadinamųjų kurjerių vaidmenį, tai yra atvykdavo pas nukentėjusiuosius ir paimdavo pinigus ar banko korteles. Tokia grandis sukčiavimo schemoje yra itin svarbi, nes būtent šie asmenys fiziškai paima lėšas.
Pirmojoje byloje nenustatyti asmenys paskambino senjorei ir prisistatė banko darbuotoju bei policijos pareigūnu. Jie įtikino moterį, kad jos sąskaitai gresia pavojus, todėl būtina perduoti banko kortelę su PIN kodu atvykusiam asmeniui. Nuteistasis atvyko pas nukentėjusiąją, paėmė voką su kortele ir per keturis kartus bankomate išgrynino 4 tūkst. eurų.
Teismas vyrą pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei jos panaudojimo. Jam skirta 3,4 tūkst. eurų bauda. Tai rodo, kad net ir atlikus kurjerio vaidmenį atsakomybė yra reali ir apima ne vien administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Laisvės atėmimo bausmė ir žalos atlyginimas
Antrojoje byloje situacija buvo panaši. Sukčiai, naudodamiesi pokalbių programėlėmis, susisiekė su nukentėjusiojo artimuoju ir melagingai prisistatė banko bei policijos atstovais. Jie teigė, kad sąskaitoje esantys pinigai nesaugūs ir turi būti perduoti pareigūnams patikrinimui. Patikėjęs apgaule, vyras išgrynino 2,7 tūkst. eurų ir atidavė juos atvykusiam kurjeriui.
Šiuo atveju teismas skyrė griežtesnę bausmę. Vyras pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir nuteistas 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Be to, iš jo priteista 2,7 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti. Tai reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę susigrąžinti visą prarastą sumą.
Ar realu atgauti pinigus?
Teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo suteikia galimybę atgauti pinigus, tačiau praktikoje viskas priklauso nuo nuteistojo finansinės padėties. Jei asmuo neturi turto ar pajamų, žalos išieškojimas gali užtrukti. Tokiais atvejais procesas perduodamas antstoliams, kurie ieško galimybių išieškoti skolą.
Jeigu sukčiavimo schemoje dalyvavo keli asmenys, tačiau nustatytas tik vienas kurjeris, atsakomybė dažniausiai tenka jam. Pagrindiniai organizatoriai dažnai veikia iš užsienio ar naudoja suklastotus duomenis, todėl jų nustatyti nepavyksta. Tai apsunkina galimybes pilnai atlyginti žalą.
Vis dėlto faktas, kad teismai skiria tiek baudas, tiek laisvės atėmimo bausmes, rodo, jog tokie nusikaltimai nėra toleruojami. Baudžiamoji atsakomybė taikoma net tiems, kurie galbūt mano tik atlikę tarpininko vaidmenį.
Kodėl sukčiai nesiliauja?
Nepaisant viešumo ir nuolatinių perspėjimų, sukčiai ir toliau randa aukų. Dažniausiai jie taikosi į vyresnio amžiaus žmones, pasinaudodami jų pasitikėjimu institucijomis. Prisistatymas banko darbuotoju ar policijos pareigūnu vis dar suveikia kaip psichologinis spaudimo įrankis.
Be to, sukčiavimo schemos nuolat tobulinamos. Naudojamos ne tik telefono skambučiai, bet ir pokalbių programėlės. Tai leidžia nusikaltėliams veikti greitai ir organizuotai, o pinigai dažnai pervedami ar išgryninami dar tą pačią dieną.
Teismų praktika rodo, kad atsakomybė neišvengiama, tačiau svarbiausia išlieka prevencija. Kuo daugiau žmonių žinos apie tokias schemas ir atsisakys perduoti pinigus ar banko duomenis nepažįstamiems asmenims, tuo mažesnė bus sukčiavimo masto problema.
Nors galimybė atgauti pinigus egzistuoja, ji nėra garantuota. Todėl svarbiausia yra budrumas ir kritinis vertinimas kiekvieno netikėto skambučio ar prašymo perduoti lėšas.
