Restoranų ir kavinių bankrotai vėl kelia diskusijas apie maitinimo sektoriaus padėtį Lietuvoje. Verslininkai dažnai mini panaikintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, tačiau kyla natūralus klausimas ar tikrai tai vienintelė priežastis. Juk iki pandemijos ši lengvata taip pat nebuvo taikoma, tačiau masinių bankrotų tuomet nebuvo.
Praėjusiais metais šalyje bankrutavo penkios apgyvendinimo ir maitinimo įmonės. Keturios jų veikė Vilniuje, viena Marijampolėje. Sostinėje veiklą nutraukusios bendrovės atleido 223 darbuotojus, o regioninė įmonė dar 28. Skaičiai nėra milžiniški viso sektoriaus mastu, tačiau tendencijos rodo, kad spaudimas verslui didėja.
Tuo pat metu darbo pasiūlymų šiame sektoriuje sumažėjo 15 procentų ir pasiekė mažiausią lygį per penkerius metus. Taigi problema greičiausiai yra sudėtingesnė nei vien mokesčių klausimas. Kodėl šiandien bankrutuoja maitinimo įmonės ir ar kaltas tik panaikintas PVM lengvatinis tarifas.
Mažėjanti paklausa ir atsargiau leidžiami pinigai
Vienas svarbiausių veiksnių yra gyventojų vartojimo pokyčiai. Pastaraisiais metais augusios kainos, didėjanti būsto paskolų našta ir bendras ekonominis neapibrėžtumas lėmė, kad žmonės atsargiau leidžia pinigus. Maitinimas ne namuose dažnai tampa ta išlaidų dalimi, kurią galima sumažinti pirmiausia.
Statistika rodo, kad darbo pasiūlymų sektoriuje sumažėjo iki 9,8 tūkstančio laisvų vietų. Tai signalizuoja apie sulėtėjusią plėtrą arba net mažėjantį veiklos mastą. Jei lankytojų srautai mažėja, natūralu, kad daliai įmonių tampa sunku padengti augančias sąnaudas.
Vilniuje koncentruojasi beveik penktadalis visų laisvų darbo vietų, tačiau net ir sostinėje bankrutavo keturios įmonės. Tai rodo, kad net didesnė rinka negarantuoja stabilumo, jei verslo modelis neatsparus ekonominiams svyravimams.
Sąnaudų augimas ir konkurencijos spaudimas
Nors iki pandemijos PVM lengvata nebuvo taikoma, šiandieninė situacija skiriasi. Per pastaruosius metus ženkliai išaugo žaliavų, energijos ir darbo jėgos kaštai. Tai reiškia, kad verslai veikia visiškai kitomis sąlygomis nei prieš penkerius ar šešerius metus.
Be to, sektoriuje išaugo užsieniečių darbuotojų skaičius. Sausio pradžios duomenimis, šiame sektoriuje dirbo 7,3 tūkstančio trečiųjų šalių piliečių. Per metus jų padaugėjo beveik ketvirtadaliu. Tai rodo, kad vietinių darbuotojų trūkumas išlieka, o įmonės priverstos ieškoti darbo jėgos užsienyje.
Didelė konkurencija taip pat daro savo. Pastaraisiais metais sparčiai daugėjo greitojo maisto vietų, specializuotų kavinių ir siauro profilio restoranų. Kai rinka prisipildo, išlieka tie, kurie turi stipresnį finansinį rezervą ar aiškesnę strategiją.
Ar kaltas PVM lengvatos panaikinimas?
Verslininkai dažnai pabrėžia, kad lengvatos panaikinimas smarkiai paveikė pelningumą. Tačiau reikia prisiminti, kad iki pandemijos sektorius veikė be šios lengvatos. Skirtumas tas, kad anuomet ekonomika augo sparčiau, energijos kainos buvo stabilesnės, o vartotojų pasitikėjimas aukštesnis.
Šiandien įmonės susiduria su didesne finansine įtampa. Jei verslas veikė su minimalia pelno marža, net nedidelis mokesčių ar sąnaudų padidėjimas gali tapti lemtingas. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad vien mokesčių politika yra pagrindinė problema.
Kita vertus, kai kurie ekspertai kelia klausimą ir dėl pačių verslo modelių tvarumo. Ar visi projektai buvo pagrįsti realia paklausa. Ar nebuvo pernelyg optimistiškai vertinamas augimas. Ar nebuvo per daug investuojama tikintis greito atsipirkimo.
Struktūriniai pokyčiai rinkoje
Dar vienas svarbus aspektas yra profesijų paklausos pokyčiai. Greitojo maisto ruošėjų poreikis augo daugiau nei 11 procentų, o virėjų paklausa taip pat didėjo. Tuo metu barmenų poreikis sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Tai rodo, kad keičiasi vartojimo įpročiai ir lankytojai renkasi kitokio tipo maitinimo vietas.
Jei verslas nesugeba prisitaikyti prie šių pokyčių, jis rizikuoja prarasti klientus. Rinka tampa dinamiškesnė, o lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius tampa esminiu išlikimo veiksniu.
Galiausiai bankrotai dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių kombinacijos. Tai gali būti sumažėjusi paklausa, augančios sąnaudos, konkurencijos spaudimas ir netinkamai suplanuotas finansinis rezervas. Vien tik PVM lengvatos panaikinimas vargu ar paaiškina visą situaciją.
Todėl klausimas, ar bankrotus lemia nemokėjimas dirbti, godumas ar ekonomika, neturi vienareikšmio atsakymo. Greičiausiai tai sudėtinga ekonominių aplinkybių ir verslo sprendimų visuma, kurioje išlieka tik stipriausi ir geriausiai prisitaikantys.
