Žmogus, palyginti su kitais primatais, yra išskirtinis, be kita ko, ir krūtų ypatumais.
Žmonių krūtys yra nuolat didelės, tačiau jų evoliucinė paskirtis iki šiol nėra vienareikšmiškai paaiškinta. Pienui gamintis krūtų dydis nėra lemiamas veiksnys.
Didžioji dalis krūtų sudaryta iš riebalinio audinio, todėl ilgą laiką manyta, kad krūtys – tai evoliucijos „suorganizuota“ riebalų atsarga sunkesniems laikams.
Kita teorija teigia, jog krūtys yra vienas iš veiksnių, padedančių pritraukti priešingos lyties dėmesį.
„Tokie požymiai nebūtinai turi praktinės naudos, jie gali būti tarsi ‘puošmenos’, kaip, pavyzdžiui, milžiniška povo uodega,“ – aiškina docentas, bioarcheologas Juho‑Antti Junno iš „Oulu“ universiteto.
„Oulu“ universitete atliktas tyrimas pateikia naują žmogaus krūtų dydžio paaiškinimą. Manoma, kad krūtų apimtis ir jų paviršiaus temperatūra gali būti susijusios su kūdikių išgyvenamumu.
Šilto paviršiaus reikšmė
Naujagimiai yra ypač jautrūs atšalimui, arba hipotermijai, nes jų pačių termoreguliacijos sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi.
„Oulu“ universiteto tyrimas parodė, kad žindančių moterų krūtų paviršiaus temperatūra buvo šiek tiek aukštesnė nei kitų tirtų grupių. Be to, krūtų temperatūra išliko didesnė net ir tuomet, kai specialiame tyrimų kampe buvo palaipsniui žeminama aplinkos temperatūra.
Šis aplinkos sąlygų kambarys yra „Kastelli“ tyrimų centre „Oulu“ mieste. Jame tiriamieji gali būti veikiami įvairiomis temperatūromis, tuo pačiu matuojant kūno paviršiaus temperatūrą.
Mokslininkai daro prielaidą, kad padidėjusi žindančios motinos krūtų temperatūra gali saugoti naujagimį nuo hipotermijos. Krūtų dydis ir forma užtikrina didelį sąlyčio plotą tarp motinos kūno ir kūdikio, todėl šilumos perdavimas iš motinos vaikui tampa efektyvesnis.
Esant arti motinos krūtų ir apglėbus ją rankomis, naujagimiui buvo lengviau išlikti gyvam. Taip tam tikro dydžio krūtys galėjo teikti evoliucinį pranašumą ir ilgainiui imti dažnėti populiacijoje.
Svarbus atradimas
„Tai vienas įdomiausių ankstyvąją žmogaus evoliuciją liečiančių atradimų, padarytų Suomijoje,“ – vertina docentas, bioarcheologas Juho‑Antti Junno.
Žmogus didžiąją kūno plaukų dalį, kuri veikė kaip šilumą sulaikantis sluoksnis, prarado maždaug prieš du milijonus metų. Plaukuotumo sumažėjimas padėjo geriau reguliuoti kūno temperatūrą karštame klimate, tačiau kartu naujagimiai neteko ir svarbios šilumą saugančios „medžiagos“.
„Tuo metu žmonės dar neturėjo drabužių. Motinos elastingos, minkštos, prisitaikančios krūtys buvo itin naudingos šilumos perdavimui,“ – aiškina Junno.
Pasak Junno, naujasis tyrimas nepaneigia kitų iki šiol siūlytų teorijų, o jas papildo. Žmogaus krūtų dydį vis dar galima aiškinti ir tuo, kad jos veikė kaip riebalų saugykla, be to, galėjo stiprinti seksualinį patrauklumą.
Tyrimą atliko archeologijos ir medicinos mokslininkų grupė iš „Oulu“ universiteto ir „Työterveyslaitos“ (Darbo medicinos instituto).
