Vynuogių genėjimas – vienas svarbiausių darbų tiek profesionaliame vynuogyne, tiek prie namų auginant pavienius vynmedžius. Vynuogė yra vijoklinis augalas, natūraliai siekiantis augti kuo aukščiau – šviesos link.
Jeigu jos negenimos, ūgliai kasmet ilgėja, augalas nuo apačios plinka, o lapai ir kekės susitelkia tik viršuje. Dėl to derlius mažėja, o uogos lieka smulkios ir mažiau saldžios.
Reguliarus genėjimas yra pagrindinė taisyklė norint išlaikyti sveiką ir derlingą vynmedį. Kasmet trumpinant ūglius, augalas išlaikomas reikiamame aukštyje, patogiai pririšamas prie vielos ar pergolės.
Tinkamai formuojamos kekės gauna daugiau šviesos, todėl uogos užauga stambesnės ir saldesnės.
Kodėl negenėtos vynuogės dera prasčiau?
Vynuogės dera tik ant jaunų ūglių, kurie išauga iš praėjusių metų medienos. Jei augalas negenimas, jis formuoja vis daugiau senos, sumedėjusios medienos, kuri beveik neduoda derliaus.
Tuomet visa energija nukreipiama į viršūnes, o ne į kekių formavimą, todėl derėjimas silpnėja.
Reguliarus genėjimas atjaunina vynmedį ir padeda palaikyti taisyklingą jo formą. Be to, palengvina priežiūrą ir derliaus nuėmimą.
Tai paprastas, bet būtinas būdas užtikrinti stabilų ir kokybišką derlių kiekvienais metais.
Pagrindiniai genėjimo tikslai
Vynuogių genėjimas gali būti formuojamasis arba skirtas derėjimui skatinti. Formuojamasis genėjimas padeda sukurti tinkamą krūmo formą ir nukreipti augimą palei atramas.
Derėjimo genėjimo tikslas – kasmet užtikrinti naujų, vaisingų ūglių formavimąsi.
Soduose dažniausiai taikomas būtent derėjimo genėjimas. Kartu galima koreguoti ir bendrą krūmo formą, pašalinant pernelyg išsikišusius ar netinkama kryptimi augančius ūglius.
Taip augalas išlieka tvarkingas ir lengviau prižiūrimas.
Paprasta auginimo sistema – viena vaisinė loza
Viena paprasčiausių sistemų – vynmedį vesti viena horizontalia vaisine loza palei vielą. Šis būdas aiškus ir lengvai pakartojamas kasmet, todėl puikiai tinka mėgėjams.
Prieš genėjimą būtina pašalinti senas tvirtinimo juostas, sausus ūglius ir viską, kas trukdo aiškiai matyti augalo struktūrą.
Renkantis, kuriuos ūglius palikti, svarbu vadovautis keliomis taisyklėmis. Paliekami storiausi, gerai sumedėję ir arčiausiai kamieno esantys ūgliai.
Silpni, ploni ar netinkama kryptimi augantys ūgliai pašalinami.
Genėjimas žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pašalinamas pernai derėjęs vaisinis ūglis. Jis nupjaunamas kelių centimetrų atstumu nuo augimo vietos, nes jau atliko savo funkciją.
Tuomet pasirenkami du nauji, praėjusiais metais išaugę ūgliai.
Stipresnis ir geriau išsidėstęs ūglis tampa naująja vaisine loza. Jis prilenkiamas prie vielos ir patrumpinamas, paliekant maždaug 12–16 pumpurų.
Iš jų per sezoną išaugs derantys ūgliai su kekėmis.
Antrasis, silpnesnis ūglis patrumpinamas iki 2 pumpurų. Tai atsarginis ūglis, iš kurio kitąmet bus suformuoti nauji du ūgliai – vienas derliui, kitas atsargai.
Tokiu principu kasmet atnaujinama vaisinė mediena.
Genėti reikia aštriu ir švariu sekatoriumi. Pjūvis daromas 1,5–2 cm virš pumpuro, šiek tiek įstrižai, kad sultys nenubėgtų tiesiai ant jo.
Taisyklingas pjūvis padeda greičiau užgyti žaizdoms.
Kaip atjauninti seną vynmedį?
Ilgai negenėtas vynmedis dažnai būna išsikerojęs, su daug senų ir chaotiškai augančių šakų. Tokiu atveju taikomas tas pats principas – vienas ūglis derliui, kitas atsargai.
Ieškoma dviejų stiprių ūglių kuo arčiau kamieno ar seno ramento.
Stipresnis ūglis patrumpinamas iki 3–5 pumpurų ir paliekamas derėti. Silpnesnis trumpinamas iki 2 pumpurų ir tampa atsarginiu.
Kitais metais derėjęs ūglis pašalinamas, o iš atsarginio vėl formuojami du nauji ūgliai.
Taip palaipsniui atjauninamas net ir labai apleistas augalas. Be to, deranti dalis nuleidžiama arčiau kamieno, todėl kekes lengviau prižiūrėti ir skinti.
Svarbiausia – laikytis nuoseklumo ir kasmet kartoti tą pačią schemą.
Kada genėti vynuoges?
Geriausias metas žiemos genėjimui – nuo vasario vidurio iki kovo vidurio. Darbus reikėtų pradėti tik tada, kai jau nebegresia stiprūs šalčiai.
Per anksti nugenėti ūgliai gali būti pažeisti šalčio ir susilpninti augalą.
Per vėlai genint, kai prasideda vegetacija, pasireiškia vadinamasis „vynmedžio verksmas“. Iš pjūvio vietų ima tekėti sultys, o tai apsunkina žaizdų gijimą ir gali sumažinti derlių.
Todėl svarbu genėti tada, kai dideli šalčiai jau praėję, bet augalas dar nepradėjo aktyviai vegetuoti.
Tinkamai ir laiku atliktas genėjimas – tai investicija į sveiką, stiprų ir gausiai derantį vynmedį. Laikantis aiškios schemos ir kasmetinio atnaujinimo principo, vynuogės džiugins ne tik vešlia lapija, bet ir saldžiomis, stambiomis uogomis.
