Stresas skirtingai veikia kūno svorį: vieniems jis slopina apetitą ir skatina lieknėjimą, kitiems sukelia persivalgymą ir lemia svorio augimą. Pagrindinė tokių skirtumų priežastis – ne „metabolizmo temperatūra“, o hormonų ir elgesio reakcijos į stresą, ką rodo moksliniai tyrimai.
Patiriant stresą žmogaus organizme suaktyvėja vadinamoji atsako reakcija, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka hormonas kortizolis – tai dalis „kovok arba bėk“ mechanizmo.
Ūmaus streso metu šis hormonas gali trumpam nuslopinti apetitą: organizmo dėmesys sutelkiamas į neatidėliotiną reagavimą į grėsmę, o ne į virškinimą. Tokiose situacijose žmonės iš tiesų gali netekti svorio.
Tačiau užsitęsus ar esant lėtiniam stresui, nuolat padidėjęs kortizolio lygis gali lemti priešingą poveikį. Chroniškai padidėjęs kortizolis siejamas su stipresniu alkio pojūčiu, polinkiu rinktis kaloringą, angliavandeniais ir riebalais turtingą maistą bei lėtesniu energijos balanso atsistatymu po valgymo.
Tyrimai rodo, kad žmonėms, nuolat patiriantiems stresą, kortizolio išsiskyrimas susijęs su valgymo elgesio pokyčiais ir sumažėjusia savikontrole, o tai ilgainiui gali lemti kūno svorio didėjimą.
Be to, streso poveikis organizmui neapsiriboja vien hormonais: daugybė tyrimų patvirtina, kad stresas gali pakeisti apetitą, motyvaciją fiziniam aktyvumui ir maisto pasirinkimą.
Šie veiksniai paaiškina, kodėl vieni žmonės įtemptais gyvenimo periodais linkę lieknėti, o kiti – priaugti svorio.
Skirtingos organizmo reakcijos į stresą nėra silpnumo ar valios trūkumo požymis. Jos atspindi sudėtingą fiziologiją, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka hormonai, mitybos įpročiai ir individualūs nervų sistemos ypatumai.
Norint išlaikyti sveiką kūno svorį įtampos laikotarpiais, svarbu rūpintis ne tik mityba, bet ir mažinti streso lygį: daugiau judėti, užtikrinti kokybišką miegą ir taikyti psichologines įtampos valdymo technikas.

