Dažniausiai vairuotojai per daug nesijaudina dėl salono šildymo, kol lauko temperatūra nenukrenta žemiau „kritinių minusų“. Esant maždaug -15 °C, šildymas pradeda veikti gana greitai, tačiau prie -30 °C situacija kardinaliai pasikeičia.
Esant -30 °C greitai sušildyti kiaurai peršalusį automobilį yra gana sunku. Prie įprasto šildymo laiko dar prisideda papildomos 15–20 minučių, jei neturite papildomo šildytuvo. Toliau pateiksime patarimus, kaip pagreitinti salono šildymą ir kokių būdų geriau nenaudoti.
Jeigu automobilis per naktį stovi šiltoje garaže, problemų kur kas mažiau – užvedus variklį, patogiai išvažiuosite po kelių minučių. Tačiau lauke paliktam automobiliui viskas vyksta gerokai lėčiau.
Visų pirma verta žinoti, kad temperatūra automobilio salone priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: veikiančio vidaus degimo variklio ir, kad ir kaip keistai tai skambėtų, žmonių skaičiaus salone. Kaip ir bet kuris šiltesnis už aplinką objektas, žmogus taip pat skleidžia šilumą.
Tačiau vien žmonių skleidžiamo šilumos kiekio akivaizdžiai nepakanka, o ir šildymas pūtų šaltą orą, kol neįkaista variklis. Todėl vienintelis realus būdas greitai sušildyti saloną – protingai išnaudoti savo automobilio „širdį“ – variklį.
Paprastas būdas sutrumpinti salono šildymo laiką
Didžiausias išbandymas žiemą – mažo darbinio tūrio turbo benzininio ar turbo dyzelinio variklio pašildymas. Turbina skirta padidinti variklio galią ir efektyvumą nedidinant darbinio tūrio. Sistema pagrįsta oru: kuo daugiau deguonies patenka į degimo kamerą, tuo daugiau galima sudeginti kuro ir išgauti didesnę galią.
Tačiau net ir tokiu atveju saloną galima palyginti greitai sušildyti, jei laikysitės paprastos instrukcijos:
1. Užveskite variklį ir leiskite jam dirbti laisvąja eiga 2–3 minutes. Per tą laiką suveikia reikalingi jutikliai, o nuo šalčio sutirštėjęs tepalas pradeda cirkuliuoti kanalais.
2. Nelaukite, kol smarkiai pakils aušinimo skysčio temperatūra. Atsargiai pajudėkite pirmu bėgiu, variklio apsukas laikydami maždaug 2000–2500 sūkių per minutę ribose.
3. Jei įmanoma, pasirinkite kiek ilgesnį maršrutą, kad tokiu režimu pavažiuotumėte bent kelias minutes. Šildant automobilį vietoje, neįšyla amortizatoriai, pavarų dėžė ir kiti agregatai, o švelnus judėjimas leidžia viską greičiau paruošti darbui.
4. Venkite „gazuoti“ vietoje šaltą variklį – tai labai kenkia variklio mechanizmui.
5. Įjunkite visas turimas šildymo funkcijas, salono ventiliatorių ir nukreipkite oro srautą pirmiausia į stiklus – tai padės greičiau atitirpdyti ir nuvalyti apšalusius langus.
Kai tik variklio temperatūros rodyklė pradeda kilti, dauguma vairuotojų pereina prie įprasto važiavimo režimo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tokiu atveju automobilis iškart patenka į itin šalto oro srautą. Tai reiškia, kad dalis variklio šilumos bus tiesiog išmetama lauk. Geriau dar 2–3 minutes palaikyti maždaug 40 km/val. greitį ir tik po to didinti važiavimo tempą.
Net jei jūsų automobilyje nėra modernios klimato kontrolės, šildymą gali paspartinti sėdynių ir vairo šildymas, šilti kilimėliai, portatyviniai termo ventiliatoriai ir kiti įrenginiai. Elektrines įmontuojamas šildymo sistemas turėtų montuoti tik profesionalai, kaip ir papildomas radiatoriaus užuolaidas – jos leidžiamos tik labai šaltame klimate. Priešingu atveju atskiros variklio dalys gali perkaisti.
Žiema – vienas sudėtingiausių laikotarpių tiek automobiliui, tiek jo savininkui. Būtent po šaltojo sezono dažniausiai išryškėja įvairūs gedimai. Instinktyviai daugelis vairuotojų prieš išvažiuodami ilgai „šildo“ automobilį, ir būtent čia padaro klaidų, kurios brangiai kainuoja tiek automobiliui, tiek pačiam vairuotojui.
Toliau aptarsime dažniausiai pasitaikančias klaidas šildant automobilį žiemą, paaiškinsime, kodėl jos kenksmingos ir kaip elgtis teisingai.
Dažniausios klaidos ir jų pasekmės
1. Ilgas šildymas laisvąja eiga (pusvalandį ar valandą „palaikysiu, kol sušils“). Ilgai dirbantis šaltas variklis laisva eiga lemia didesnes degalų sąnaudas, padidėjusias suodžių nuosėdas, tepalo užterštumą ir spartesnį variklio dalių dėvėjimąsi. Šiuolaikiniai įpurškimo varikliai efektyviau įšyla važiuojant: svarbiausios detalės tepimą gauna iš karto, o darbinė temperatūra pasiekiama greičiau esant nedidelei apkrovai.
Daug automobilių dabar turi nuotolinio užvedimo funkciją, ir vairuotojai neretai netiksliai apskaičiuoja laiką – automobilis gali dirbti laisvąja eiga 20–30 minučių. Vairuotojas, įsėdęs į jau šiltą saloną, lieka patenkintas, tačiau variklis tokio „dėmesio“ tikrai neįvertins.
2. „Gazinimas“ norint greičiau sušildyti (aukštos apsukos šaltam varikliui). Nekantrūs vairuotojai mėgsta stipriau spausti akceleratorių laisvąja eiga, manydami, kad taip greičiau sušils variklis ir pradės pūsti šiltesnis oras.
Tačiau staigus apsukų didinimas šaltam varikliui smarkiai padidina mechaninę apkrovą, spartina stūmoklių, alkūninio veleno kakliukų bei vožtuvų mechanizmo grandinės ar diržo nusidėvėjimą, blogina žiedų sandarumą ir skatina didesnį tepalo sunaudojimą. Varikliui reikia leisti įkaisti tolygiai.
3. Važiavimas pilna galia iškart po užvedimo (intensyvus greitėjimas ir didelė apkrova). Pradedantys vairuotojai, menkai susipažinę su technika ir jos veikimu, dažnai mano, kad užtenka 5 minučių šildymo, ir galima važiuoti maksimalia galia.
Kol variklis, transmisija ir tepalas nepasiekė darbinės temperatūros, reikėtų vengti didelės apkrovos: netempti priekabos, staigiai nestartuoti nuo šviesoforo ir nespausti pedalo iki galo. Švelnus važiavimas pirmąsias 10–15 minučių gerokai sumažina agregatų dėvėjimąsi.
4. Netinkama alyva ir jos keitimo terminų nepaisymas. Žiemą per tirštas, šalčiui netinkamas tepalas apsunkina variklio užvedimą, lėtina dalių tepimą ir sukelia padidintą nusidėvėjimą. Tepalą reikia keisti pagal gamintojo nurodytą grafiką ir naudoti žiemai (ar visiems sezonams) rekomenduojamas alyvas.
5. Šildymas uždaroje patalpoje (garaže be ventiliacijos). Tai – itin pavojinga. Anglies monoksidas (smalkės) uždaroje erdvėje kaupiasi labai greitai. Niekada nešildykite veikiančio variklio visiškai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje.
6. Akumuliatorius. Dideli šalčiai smarkiai sumažina akumuliatoriaus talpą. Kartotiniai užvedimo bandymai trumpais intervalais tik dar labiau jį alina. Prieš žiemą verta patikrinti akumuliatoriaus būklę ir užtikrinti gerą stūmoklio (starterio) darbą.
7. Salono šildymo klaidos. Dažna klaida – iškart po variklio užvedimo nustatyti maksimalų salono ventiliatoriaus greitį. Taip ne tik nepaspartinsite variklio šilimo, bet, priešingai, jį sulėtinsite, nes dalis šilumos bus iškart „išpučiama“ į saloną. Pradžioje pakanka nedidelės pūtimo galios, o ją didinti verta tik tada, kai aušinimo skystis priartėja prie darbinės temperatūros.
Kaip elgtis teisingai: praktiški patarimai?
Trumpai pašildykite ir iškart važiuokite, bet švelniai. Po užvedimo pakanka 2–5 minučių, kad tepalas pasiektų visas svarbiausias variklio dalis. Tada galite pradėti judėti ramiu režimu: nespaukite staigiai akceleratoriaus, rinkitės mažesnes apsukas, venkite didelės apkrovos pirmąsias 10–15 minučių.
Stebėkite variklio temperatūrą. Darbinė temperatūra dažniausiai yra apie 80–95 °C. Kol rodyklė nepriartėjo prie šios ribos, neapkraukite variklio. Šiuolaikiniai automobiliai greičiau pasiekia darbinę temperatūrą būtent važiuojant vidutiniu režimu, o ne ilgai stovint.
Naudokite papildomus šildytuvus, jei jie yra. Regionuose, kur žiemos ypač šaltos, labai praverčia variklio bloko, karterio ar aušinimo skysčio šildytuvai. Jie palengvina užvedimą ir sumažina nusidėvėjimą.
Rūpinkitės tinkama alyva ir aušinimo skysčiu. Laiku keiskite alyvą ir aušinimo skystį, laikykitės gamintojo rekomendacijų. Tai ypač svarbu ten, kur temperatūros dažnai nukrenta žemiau -20 °C.
Patikrinkite akumuliatorių ir starterį prieš šalčius. Tai padės išvengti nemalonių situacijų, kai automobilis ryte tiesiog neužsiveda.
Nepamirškite stabdžių ir padangų. Šalti stabdžių mechanizmai ir padangos veikia prasčiau, todėl pirmus kelis kilometrus važiuokite ramiau, venkite staigaus stabdymo. Žiemą labai svarbus ir teisingas slėgis padangose – šaltyje jis mažėja.
Teisingai naudokite salono šildymą. Sėdynių ir vairo šildymas sušildo jus daug greičiau nei šiltas oro srautas vien iš grotelių, todėl neverta iškart „sukti“ ventiliatorių iki maksimumo. Pirmiausia pasirūpinkite vairuotojo komfortu ir matomumu (stiklų atitirpinimu), o tik tada didinkite bendrą salono šildymą.
Apibendrinant, žiema nėra priežastis ilgai varginti variklį laisvąja eiga ar bandyti išgauti šilumą staigiai „gazuuojant“. Trumpas pašildymas, protingas važiavimo pradėjimas ir tinkamas pasiruošimas šalčiams – geriausia strategija, kurią galite pasirinkti. Taip automobilis tarnaus ilgiau ir patikimiau, o žiemos rytai taps gerokai malonesni.
