Europa taip smarkiai atsilieka nuo JAV skaitmeninės infrastruktūros srityje, kad „jau prarado internetą“, įspėja vienas aukščiausių Europos kibernetinio saugumo pareigūnų, kurį cituoja „The Financial Times“.
Belgijos kibernetinio saugumo centro (CCB) direktorius britų laikraščiui sakė, kad „šiuo metu neįmanoma“ saugoti duomenų vien Europoje, nes skaitmeninės infrastruktūros srityje dominuoja JAV įmonės.
„Mes praradome visą debesiją. Būkime sąžiningi, mes praradome internetą“, – kalbėjo M. De Bruyckeris.
„Jei noriu, kad mano informacija būtų 100 proc. ES… galiu apie tai tik pasvajoti“, – pridūrė jis.
M. De Bruyckeris įspėjo, kad Europos kibernetinė gynyba priklauso nuo privačių įmonių, kurių dauguma yra amerikietiškos, bendradarbiavimo.
„Kibernetinėje erdvėje viskas yra komercija. Viskas yra privati nuosavybė“, – sakė jis.
Nors ši priklausomybė, pasak jo, kol kas nekėlė didžiulio saugumo pavojaus ES, tačiau Europa neturi svarbių naujų technologijų, kurios yra vystomos JAV ir kitur. Tai apima debesų kompiuteriją ir dirbtinį intelektą (DI) – abi šios technologijos, jo teigimu, yra gyvybiškai svarbios ginant Europos šalis nuo kibernetinių atakų.
Europa turėjo kurti savo pajėgumus, kad sustiprintų inovacijas ir saugumą, sakė M. De Bruyckeris, pridurdamas, kad tokie teisės aktai kaip ES DI aktas, kurio reglamentuojamas sparčiai besikeičiančios technologijos vystymas, „blokuoja“ inovacijas.
Jis ragino ES narių vyriausybes remti privačias iniciatyvas, siekiančias plėtoti tokias sritis kaip debesų kompiuterija ar skaitmeninės identifikavimo technologijos.
Nors ES šalys garsiai nuogąstauja dėl savo priklausomybės nuo JAV technologijų įmonių, pvz., „Amazon“, ir vis dažniau ragina didinti Europos „technologinį suverenumą“, eksperto teigimu, šios diskusijos dažnai yra pernelyg ideologizuotos ir nepakankamai koncentruotos.
„Manau, kad ES lygmeniu turėtume aiškiai apibrėžti, ką mums reiškia suverenumas skaitmeninėje srityje. Užuot sutelkę dėmesį į tai, kaip sustabdyti (didžiąsias – ELTA) JAV įmones, galbūt turėtume skirti savo energiją… tam, kad kažką sukurtume patys“, – sakė M. De Bruyckeris.
Kaip ELTA rašė anksčiau, 2025 m. balandį Europos Komisija pristatė strategiją, kuria siekiama pašalinti DI naudojimo kliūtis ir parengti Europos įmones pasaulinei konkurencijai.
Pristatydama naująją DI strategiją Briuselio institucija paskelbė supaprastinsianti taisykles, skatinsianti investicijas ir masiškai plėsianti vietinių duomenų centrų steigimą.
Strategijos, pavadintos „AI Continent Action Plan“ tikslas – „paversti stiprias tradicines Europos industrijas ir išskirtinį jos talentų fondą galingais DI inovacijų ir plėtros varikliais“, teigiama pranešime spaudai.
Technologijų pramonės atstovai ne sykį išsakė kritiką, esą Europos reglamentai, tokie kaip Dirbtinio intelekto aktas, yra pernelyg biurokratiški ir priešiški inovacijoms.
Vienas iš naujosios strategijos akcentų – infrastruktūra ir duomenų centrai. Komisija ragino valstybes nares teikti paraiškas vadinamųjų „DI gigafabrikų“ projektams – juose būtų mokomi ypač galingi DI modeliai. Iš viso šiam tikslui buvo numatyta skirti 20 mlrd. eurų.
