Informacijos gausa ir nuolat tobulėjantys technologiniai įrankiai atvėrė mums milžiniškas galimybes sužinoti daugiau apie pasaulį. Tačiau kartu jos atnešė ir naujų rizikų – dezinformaciją, melagingas naujienas bei sąmokslo teorijas. Norint išlikti gerai informuotam ir nepatekti į klaidinančios informacijos spąstus, šiandien nebeužtenka tik pasyviai skaityti ar klausytis – būtina kritiškai vertinti šaltinius, tikrinti faktus ir nuolat lavinti savo mąstymą.
Dar prieš dvi tris dešimtis metų dauguma to, ką perskaitydavome spaudoje, pamatydavome nuotraukose ar išgirsdavome per radiją, dažniausiai būdavo tiesa. Išimtis sudarydavo propagandiniai pranešimai, pirmosios balandžio dienos pokštai ar paprastos žmogiškos klaidos. Šiandien tokio pasaulio nebėra.
Dirbtinio intelekto amžiuje, sparčiai augant socialinių tinklų įtakai ir vis labiau populiarėjant pseudomokslui, pasaulis vis dažniau primena mįslę, kurią turime įminti remdamiesi savo žiniomis ir sveiku protu. Tai reiškia, kad atsakomybė atsirinkti patikimą informaciją vis labiau gula ant mūsų pačių pečių.
Ar tiki mitais? Patikrink savo suvokimą
Daugelis iš mūsų mėgsta galvoti: „Jei jau kas ir neapsigaus dėl melagingų naujienų, tai tikrai aš“. Tačiau ar tikrai galime būti tokie tikri savo žiniomis? Žmogaus protas mėgsta mums iškrėsti pokštų – priimame tai, kas atitinka mūsų įsitikinimus, lengvai praleidžiame nepatogius faktus, pasikliaujame nuojauta ten, kur reikėtų tikrinti duomenis.
Būtent todėl svarbu ne tik nuolat pildyti savo žinių bagažą nauja informacija, bet ir treniruoti mąstymą. Vienas iš efektyvių būdų tai daryti – įvairūs klausimynai, viktorinos ir žinių testai. Jie padeda pamatyti, kuriose srityse esame tvirti, o kur dar lengvai pasiduodame mitams ir stereotipams.
Šiandien siūloma greita ir įtraukianti užduotis „Tiesa ar melas“. Perskaityk 10 teiginių ir nuspręsk, kurie iš jų yra teisingi, o kurie – klaidinantys. Toks pratimas ne tik praplės akiratį, bet ir padės geriau pažinti savo mąstymo įpročius.
Štai 10 melagienų (fake news) teiginių, suformuluotų taip, kaip jie dažniausiai pateikiami internete – įtikinamai, bet klaidinančiai. Puikiai tinka testui ar straipsniui 👇
-
Jei naujiena turi daug pasidalijimų „Facebook“, ji greičiausiai yra tiesa.
-
Jeigu apie tai kalba „nepriklausomi ekspertai“, vadinasi, informacija patikima.
-
Natūralūs produktai niekada negali būti kenksmingi sveikatai.
-
Mokslininkai jau seniai viską žino, bet tiesą slepia nuo visuomenės.
-
Vienas atvejis ar asmeninė patirtis įrodo, kad metodas veikia visiems.
-
Jei informacija pateikta su skaičiais ir grafikais, ji negali būti melaginga.
-
Didžiosios žiniasklaidos priemonės visada meluoja, o tiesa – tik alternatyviuose portaluose.
-
Tai, kas buvo tiesa prieš 20 metų, vis dar galioja ir šiandien.
-
Jei straipsnis baigiasi žodžiais „apie tai nekalbama“, vadinasi, tai slapta tiesa.
-
Jeigu naujiena sutampa su tavo nuomone, jos tikrinti nereikia.
Tiesa ar melas? Patikrink, kiek žinai apie pasaulį
Jei tavo testo rezultatas bus puikus – sveikintina, tai rodo, kad gebi atskirti faktus nuo išsigalvojimų. Tačiau jei ne kartą apsigausi – neverta nusiminti. Remiantis tyrimu „Dezinformacija visuomenės akimis“, beveik kiekvienas iš mūsų bent viena ar kita forma tiki kokia nors netikra informacija.
Svarbiausia – išlaikyti atvirą protą, būti pasirengusiam tikrinti net ir savo tvirtai įsitvirtinusias nuostatas ir kaskart, susidūrus su nauju teiginiu, paklausti savęs: „Iš kur tai žinau?“ ir „Ar tai patvirtina patikimi šaltiniai?“
Pasitelkdamas kritinį mąstymą, lavindamas žinias ir sąmoningai tikrindamas faktus, kiekvienas gali tapti atsparesnis dezinformacijai. Tad pirmyn – išbandyk savo žinias ir pasižiūrėk, kaip lengvai (ar sunkiai) tave galima suklaidinti.
