Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė‑Trakimienė, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai susitiko su Jurbarko rajono gyventojais aptarti planuojamos Tauragės poligono plėtros.
Susitikimo metu atsakyta į gyventojų klausimus dėl vietos kelių ir infrastruktūros gerinimo, gyvūnų gausos reguliavimo ir kitų aktualių temų. Dalis gyventojų diskusijoje pabrėžė esantys pasirengę patirti tam tikrų nepatogumų dėl valstybės saugumo stiprinimo.
„Stipri kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Rusijos keliamos grėsmės verčia Lietuvą sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus, o Tauragės poligono išplėtimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenei treniruotis ir iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją.
Suprantame, kad tokie sprendimai kelia klausimų vietos bendruomenėms. Džiaugiamės, kad susitikimas su gyventojais vyko konstruktyviai, išgirdome bendruomenės nuomonę ir atsakėme į kylančius klausimus. Dialogas su bendruomenėmis mums yra prioritetas“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Tauragės poligono plėtros planai
Tauragės poligoną planuojama išplėsti 2710 ha ploto teritorija Jurbarko rajone. Tauragės rajone esamos poligono ribos nesikeistų. Bendra poligono teritorija po plėtros siektų 6398 ha.
Į plėtros teritoriją patenka vienas draustinis, viena rezervato buferinė zona ir vienas kultūros vertybių objektas. Šioje teritorijoje nėra privačių žemės sklypų ir nuolatinių gyventojų.
„Lietuvos kariuomenės stiprėjimas tiesiogiai susijęs su sąlygomis treniruotis. Susitikimas su Jurbarko rajono bendruomene parodė, kad vietos gyventojai supranta saugumo iššūkius, o mūsų užduotis – lygiagrečiai kuo mažiau riboti gyventojų įprastą gyvenimą, kartu užtikrinant aukštą kovinę parengtį“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.
Poligono paskirtis ir veikla
Poligono paskirtis nesikeis, tai įtvirtinta įstatymu. Teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.
Poligono teritorijoje nebus įrengtos šaudyklos, kovinis šaudymas nevyks. Gyventojai apie pratybas bus informuojami iš anksto, tai bus skelbiami pratybų grafikai ir įrengiami informaciniai stendai. Kai pratybos nevyks, teritorija bus atvira gyventojams: joje bus galima lankytis, grybauti, uogauti.
Gyvūnų populiacijos reguliavimas poligono teritorijoje leidžiamas, tai vyks pagal poligono karinio viršininko nustatytą grafiką.
Sprendimai dėl poligono plėtros bus priimami tik po nuoseklių diskusijų su savivalda ir vietos bendruomenėmis. Galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros numatoma priimti 2026 metų pavasarį Seime.
Aplinkosauga yra prioritetinė kryptis
Karinėse teritorijose taikomi tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reikalavimai, kaip ir civilinėse teritorijose. Lietuva kartu su NATO sąjungininkais įgyvendina griežtas aplinkosaugos priemones.
Planuojama, kad poligone nebus vykdomi plyni miško kirtimai. Išplėtus poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone.
Gyvūnų populiacijos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiamas suderinus su poligono viršininku.
Nauda savivaldybėms ir gyventojams
Vyriausybė planuoja skirti maksimalią paramą savivaldybėms, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai. Kasmet joms būtų skiriama tiesioginė gynybos biudžeto dalis, proporcinga karinių teritorijų dydžiui.
Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3 – 0,5 proc. nuo gynybai skiriamo bendrojo vidaus produkto procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto kasmet būtų skiriama iki 5 mln. eurų. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas.
Iki 2030 metų savivaldybėms, kurių teritorijose yra poligonai, kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti numatoma skirti iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams ir Pilietiškumo bei gynybos įgūdžių kursui mokyklose, tai ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų per metus. Savivaldybėse su poligonais bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga.
