Žiemos orai gali būti nenuspėjami ir netikėtai pakenkti net kruopščiai prižiūrimam sodui. Nors nedidelis sniego sluoksnis dažnai tampa natūralia augalų apsauga, stiprūs šalčiai ir šlapdriba gali pridaryti rimtos žalos jautriems krūmams. Ypač pažeidžiamos hortenzijos ir rododendrai, kurie netinkamai apsaugoti pavasarį gali visai nežydėti.
2026 metų pradžioje Lietuvoje, kaip ir didelėje dalyje regiono, nusistovėjo stiprūs šalčiai ir gausūs sniego krituliai. Daugelyje vietovių temperatūra ilgą laiką išlieka gerokai žemiau nulio, o sinoptikai prognozuoja dar ne vieną snygį. Tokios sąlygos sodui kelia nemažai iššūkių.
Plona, puri sniego danga augalams dažniausiai yra naudinga. Ji veikia kaip natūrali šilumos izoliacija, sauganti augalus nuo staigių temperatūros svyravimų ir išdžiovinančio vėjo. Pavasarį tirpstantis sniegas palaipsniui sudrėkina dirvą ir skatina augalų atsinaujinimą.
Vis dėlto sniegas ne visuomet tampa augalų sąjungininku. Šlapias ir sunkus sniegas gali deformuoti ar nulaužti dekoratyvinių krūmų, spygliuočių bei jaunų vaismedžių šakas. Be to, sutrypta ir sukietėjusi sniego masė aplink kamienus riboja oro patekimą į šaknis ir sudaro palankias sąlygas graužikams.
Daugybei sodo augalų pavojingi ir ilgalaikiai, stiprūs šalčiai. Ypač jautrios didžialapės hortenzijos, kurių žiediniai pumpurai susiformuoja ant praėjusių metų ūglių. Staigus temperatūros kritimas gali juos sunaikinti, todėl vasarą augalas gali visai nežydėti.
Rododendrai žiemą dažnai nukenčia nuo vadinamosios fiziologinės sausros. Dirvai įšalus augalai nebegali pasisavinti vandens, o šaltas ir sausas vėjas dar labiau skatina drėgmės netekimą. Dėl to lapai susisuka, o pats krūmas nusilpsta.
Norint apsaugoti hortenzijas, svarbu po krūmu paskleisti storą, 10–20 centimetrų mulčio sluoksnį. Tam tinka pušų žievė, rūgščios durpės, spygliuočių kankorėžiai ar pjuvenos. Per stipriausius šalčius antžeminę augalo dalį reikėtų laisvai apvynioti kvėpuojančia agroplėvele.
Atvirose ir vėjuotose vietose hortenzijoms naudinga įrengti papildomą užuovėją. Aplink krūmą galima pastatyti apsauginį „paravaną“ iš kuolų ir agroplėvelės ar kitos orui laidžios medžiagos. Tai padeda sumažinti šalčio ir vėjo poveikį.
Rododendrų apsauga prasideda nuo storos rūgščios mulčio dangos pašakniuose. Papildomai krūmo pagrindą galima pridengti spygliuočių šakomis, kurios saugo nuo šalčio ir vėjo. Antžeminės dalies nereikėtų sandariai apvynioti – geriau apsauginę medžiagą įtempti ant kuolų, paliekant vietos oro cirkuliacijai.
Atodrėkių metu, kai dirva pradeda atitirpti, rododendrus būtina palaistyti. Tai padeda sumažinti fiziologinės sausros riziką ir leidžia augalui greičiau atsigauti. Pakankamai drėgmės gavę krūmai rečiau susuka lapus ir lengviau peržiemoja.
Svarbu prisiminti, kad plonas sniego sluoksnis hortenzijoms ir rododendrams dažniausiai yra naudingas. Problemos prasideda tuomet, kai sniego prisikaupia daug ir jis tampa sunkus bei šlapias. Tokiais atvejais sniegą nuo šakų reikėtų reguliariai ir atsargiai nupurtyti ranka ar minkštu šepetėliu.
Nereikėtų šakų daužyti lazda ar bandyti tirpdyti sniegą karštu vandeniu. Tokie veiksmai gali tik dar labiau pažeisti augalus ir sukelti papildomų žaizdų. Atsargumas šiuo metu yra itin svarbus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į krūmus, augančius arti namo sienos. Nuo stogo slystantis sniegas gali juos rimtai sulaužyti ar net išversti. Tokiose vietose naudinga įrengti papildomą apsaugą – virš augalų pastatyti medinį stelažą arba ištempti tvirtą apsauginį tinklą.
