Nuolatinis sausumo pojūtis, pleiskanojimas, plaukų blizgesio praradimas ir didesnis jų lūžinėjimas gali būti per dažno plovimo pasekmė. Kartu su nešvarumais nuplaunamas ir natūralus apsauginis sluoksnis, todėl galvos oda tampa jautresnė.
Per dažnas plaukų plovimas, kaip nurodo specialistai, gali pažeisti tiek plaukus, tiek galvos odą. Plaunant plaukus pašalinami natūralūs riebalai, todėl atsiranda sausumas. Pagrindiniai ženklai, kad plaukus plaunate per dažnai, yra tokie kaip jų lūžinėjimas, pleiskanos, galvos odos niežėjimas ar sausėjimas.
Plaunant plaukus šampūnu, jį reikėtų tepti ant visos galvos odos ir gerai įmasažuoti, suputoti. Šampūną svarbu įtrinti į plaukų šaknis, tačiau netepti tiesiai ant galiukų. Nuplaunant putos nuslinks per visą plaukų ilgį ir juos išvalys.
Sausasis šampūnas – tai priemonė, kuri sugeria riebalus ir suteikia plaukams švaresnę išvaizdą. Jis ne iš tikrųjų išplauna plaukus, o tik pašalina perteklinį riebalų sluoksnį, kad plaukai nesuliptų ir neatrodytų apsunkę.
Sausasis šampūnas nėra veiksmingas kaip tikra plaukų valymo priemonė, tačiau gali padėti plaukams atrodyti švaresniems tarp įprastų plovimų.
Ar būtina plauti plaukus kasdien?
Daugumai žmonių nereikia plauti plaukų kasdien. Jei plaukai labai ploni arba linkę greitai riebaluotis, gali prireikti juos plauti dažniau.
Vis dėlto daugeliui suaugusiųjų pakanka plaukus plauti kas dvi–tris dienas. Po plovimo reikėtų naudoti kondicionierių per visą plaukų ilgį. Jei plaukai labai ploni ar riebaluoti, kondicionierių geriau tepti tik ant galiukų.
Jei plaukų neplaunate pakankamai dažnai, odoje susikaupę riebalai apsunkina plaukus. Be riebalų, ant galvos odos tarp plovimų gali kauptis nusilupusios odos ląstelės, plaukų priežiūros priemonių likučiai ir tokios dalelės kaip dulkės.
Mikroorganizmai, gyvenantys ant galvos odos, šias medžiagas naudoja kaip maisto šaltinį. Tai gali lemti pernelyg didelį jų dauginimąsi ir sukelti tokias problemas kaip pleiskanos (galvos odos pleiskanojimas) ar seborėjinis dermatitas (pleiskanojanti oda, pažeidžianti ir kitas vietas, ne tik galvos odą).
Veiksniai, kuriuos reikėtų įvertinti:
Plaukų tipas. Plaukų tipas lemia, kaip greitai jie riebaluojasi. Dažniausiai skiriami garbanoti, banguoti ir tiesūs plaukai; jie taip pat gali būti ploni arba stori. Žmonėms su tiesiais, plonais plaukais paprastai tenka juos plauti dažniau nei tiems, kurių plaukai stori ir garbanoti. Garbanotiems plaukams natūralūs riebalai ypač svarbūs, nes padeda išlaikyti drėgmę, o tiesūs plaukai dėl savo struktūros greičiau atrodo riebaluoti.
Plaukų ilgis. Plaukų ilgis taip pat daro įtaką plovimo dažnumui. Ilgi ir stori plaukai labiau priklausomi nuo natūralių riebalų, kurie juos drėkina. Plaunant tokius plaukus kasdien, jie gali išsausėti, pradėti šiauštis ir labiau veltis.
Amžius. Paaugliai ir jauni žmonės paprastai gamina daugiau odos riebalų nei vaikai ar vyresnio amžiaus asmenys. Bėgant metams, galvos oda linkusi sausėti, todėl vyresniame amžiuje dažnai pakanka rečiau plauti plaukus.
Genetika. Paveldimumas ir šeimos ypatumai gali lemti, kaip dažnai reikėtų plauti plaukus. Pavyzdžiui, žmonės iš šeimų, kuriose dauguma turi storus, garbanotus plaukus, dažnai gali plauti galvą rečiau, nes tokie plaukai lėčiau riebaluojasi.
Fizinio aktyvumo lygis. Kasdienė veikla ir sportas turi įtakos plaukų švarai. Dėl prakaitavimo treniruočių metu plaukai gali atrodyti nešvarūs ar riebaluoti, todėl aktyviai sportuojantys žmonės neretai plaukus turi plauti dažniau.
Naudojamos plaukų priemonės. Įvairios formavimo ir priežiūros priemonės – lakai, geliai, kremai, nenuplaunami kondicionieriai – padeda suformuoti šukuoseną, bet kartu gali apsunkinti plaukus ir suteikti jiems riebaluotą išvaizdą. Kai kurios priemonės taip pat gali dirginti ar net pažeisti galvos odą, jei nėra tinkamai nuplaunamos.
Laikas, praleistas lauke. Dažnas buvimas lauke gali paskatinti greitesnį plaukų ir galvos odos užterštumą. Plaukai lengvai sugeria prakaitą, nešvarumus ir dulkes, o ilgai jų nepašalinus gali kilti odos sudirgimas.
