Pieno rinkoje tvyranti įtampa vis stiprėja. Pasaulinėse rinkose krentant pieno supirkimo kainoms, šią realybę vis skaudžiau jaučiate ir jūs, Lietuvos pieno gamintojai.
Ūkininkai skaičiuoja, kad už žaliavinį pieną šiuo metu gauna maždaug trečdaliu mažiau nei prieš metus, o daliai smulkesnių ūkių kyla reali grėsmė nebeišsilaikyti.
Situacija keičiasi jau nuo praėjusio rudens. Pieno kainos nuosekliai mažėja, o optimizmo, kad kritimas greitai baigsis, kol kas nedaug. Nors valdžios atstovai ramina, jog ieškoma paramos galimybių Briuselyje, patys ūkininkai sako, kad spaudimas kasdien tik auga.
Kainos krenta, sąnaudos lieka
Vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė teigia, kad kainų kritimas tapo nuolatiniu reiškiniu. Jūs, valdantys vidutinio dydžio ūkius, pieną parduodate 23-33 procentais pigiau nei praėjusių metų pradžioje. Nors tokio pokyčio buvo galima tikėtis, realios pasekmės pradeda kelti nerimą.
Didžiausia problema ta, kad pieno gamybos sąnaudos nemažėja. Pašarai, elektra, darbo jėga ir kitos žaliavos kainuoja tiek pat, o kai kur net brangsta. Papildomą spaudimą sukuria padidėjęs kuro akcizas, dėl kurio kyla degalų kainos. Be to, ūkininkai jau dabar žvelgia į artėjančius mokesčių pokyčius ir baiminasi, kad jie taps dar viena našta.
Dideli ūkiai tikisi laikino sunkmečio
Stambesni ūkiai taip pat jaučia kainų kritimą. Šiaulių rajone veikianti žemės ūkio bendrovė, kasdien pagaminanti apie 15 tonų pieno, pripažįsta, kad supirkimo kaina šiuo metu taip pat yra trečdaliu mažesnė nei prieš metus. Vis dėlto didesni ūkiai dažniau tikisi, kad krizė bus laikina.
Pasak jų, pieno rinka tradiciškai pasižymi cikliškumu. Po kelių mėnesių gerų kainų seka kritimas, o vėliau rinka stabilizuojasi. Ūkininkai viliasi, kad šis nuosmukis truks ribotą laiką, ypač jei pasaulinė paklausa vėl pradės augti.
Pasiūla aplenkė paklausą
Kooperatyvų atstovai aiškina, kad pagrindinė kainų kritimo priežastis yra pasiūlos perteklius. Pasaulyje pieno gamyba pernai augo sparčiau nei vartojimas. Natūralus vartojimo augimas siekia apie vieną procentą, o gamyba kai kuriose rinkose didėjo dvigubai sparčiau. Šis disbalansas ir lėmė kainų spaudimą.
Prognozuojama, kad situacija galėtų stabilizuotis metų viduryje ar pabaigoje, kai rinka prisitaikys prie naujo pasiūlos ir paklausos santykio. Tačiau iki tol ūkiams teks išgyventi sudėtingą laikotarpį.
Pagalbos ieškoma, bet sprendimų dar nėra
Ūkininkų organizacijos ragina ieškoti trumpalaikių sprendimų. Jūs, patiriantys didžiausią spaudimą, tikitės, kad bent laikinai būtų atidėti mokesčiai ar sudarytos palankesnės sąlygos gauti apyvartinių lėšų paskolas. Daug vilčių dedama į lengvatinį finansavimą per valstybinį banką, kuris leistų išgyventi sunkiausią etapą.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtina, kad Briuselyje jau vyksta derybos dėl galimos paramos pieno gamintojams. Panašios priemonės buvo taikytos ir ankstesnės krizės metu, kai Lietuvos ūkiams buvo skirta daugiau nei 10 mln. eurų. Jei europinių lėšų pritraukti nepavyktų, žadama ieškoti sprendimų nacionaliniu lygmeniu.
Vartotojai kainų kritimo nepajuto
Paradoksalu, tačiau mažėjant pieno supirkimo kainoms, jūs, kaip vartotojai, to beveik nepajutote. Pieno produktų kainos Lietuvos prekybos centruose išlieka aukštos. Pavyzdžiui, sviestas Lietuvoje kainuoja beveik dvigubai daugiau nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse.
Ekspertai mano, kad artimiausiu metu gali padaugėti akcijų pieno produktams, tačiau dažniausiai tai bus importuota, o ne lietuviška produkcija. Tuo tarpu vietos ūkininkai ir toliau gyvens nežinioje, laukdami, ar pieno rinkos krizė taps trumpalaikiu išbandymu, ar ilgalaikiu išlikimo testu.
