Pastarųjų apklausų duomenimis, daugiau nei 6,7 mln. australų – beveik pusė visų darbuotojų, ypač Sidnėjuje, Melburne ir Kanberoje – bent dalį laiko dirba iš namų, tiek mokamą, tiek savanorišką darbą.
Didėjant darbui iš namų, labai lengva pernelyg daug laiko praleisti sėdint – o tai jau aiškiai pripažįstama kenksminga sveikatai. Daugelis puikiai žino, ką reiškia visą dieną sėdėti prie kompiuterio, o baigus darbą tiesiog persikelti ant svetainės sofos.
Kai turime fiziškai vykti į darbovietę, natūraliai gauname daugiau „atsitiktinio“ judėjimo: išeiname iš namų, einame pėsčiomis ar stovime aktyvios kelionės metu, nueiname pasikalbėti su kolega, išeiname papietauti ir t. t.
Ar verta vaikščioti dirbant – ir kiek iš tiesų reikia judėti?
Daugybė tyrimų įrodė vaikščiojimo naudą sveikatai. Pastebėta, kad žmonės, padidinę savaitinį vaikščiojimo kiekį, patiria reikšmingą ir nuoseklų teigiamą poveikį sveikatai – pavyzdžiui, pagerėja kraujospūdis ir gliukozės toleravimas.
Pastaraisiais metais vis daugiau įrodymų rodo, kad apie 7 000 žingsnių per dieną yra pakankamas tikslas, siekiant sumažinti daugelio ligų riziką. Tai mažesnis skaičius, nei anksčiau dažnai minėti 10 000 žingsnių, tačiau jau pakankamas reikšmingai naudai sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat atnaujino savo rekomendacijas: jei anksčiau buvo akcentuojama, kad fizinis aktyvumas turėtų trukti bent po 10 minučių iš eilės, dabar pabrėžiama, kad „kiekvienas judesys yra svarbus“, nepriklausomai nuo trukmės. Kitaip tariant, verta judėti bet kada ir bet kiek, kai tik turime progą.
Nauji eksperimentiniai tyrimai patvirtina ir tai: trumpi, dažni pasivaikščiojimai ar pritūpimų pertraukėlės, padedančios išvengti ilgalaikio sėdėjimo, gali duoti net geresnių rezultatų nei vienas ilgas vaikščiojimo seansas per dieną.
Todėl vaikščiojimas dėl sveikatos neturi būti griežtai struktūruotas ar atliekamas pagal griežtą tvarkaraštį. Jis gali būti „surinktas“ per visą dieną – per atsitiktinį judėjimą ir trumpas vaikščiojimo pertraukas.
Visa ši informacija leidžia manyti, kad bėgimo takelis po stalu ar vaikščiojimo platforma, skatinanti daryti reguliarias ėjimo pertraukėles tada, kai kitu atveju tiesiog sėdėtume, greičiausiai būtų naudingi mūsų sveikatai.
Ką rodo tyrimai apie stalus su bėgimo takeliu?
Nors specifinių tyrimų apie biuro darbuotojus, naudojančius stalus su bėgimo takeliu, dar nėra daug, dauguma jų rodo teigiamus rezultatus.
Tyrimai atskleidė, kad naudojant bėgimo takelį ar vaikščiojimo taką po stalu gali sumažėti riebalinė masė, pagerėti cholesterolio rodikliai, kraujospūdis ir medžiagų apykaita, o dalis šių naudų išlieka ir ilgiau.
- Vieno tyrimo metu nustatyta, kad sėdimas darbas dirbantiems darbuotojams, kuriems buvo suteiktas bėgimo takelis, žingsnių skaičius per dieną padidėjo maždaug nuo 1 600 iki 4 500, lyginant su tais, kurie tokio įrenginio negavo. Didžiausias svorio sumažėjimas buvo pastebėtas tarp nutukusių dalyvių.
- Mažoje studijoje su antsvorio ir nutukimo problemų turinčiais gydytojais nustatyta, kad jie sugebėjo įtraukti bėgimo takelį į savo darbo dieną ir sumažino kūno riebalų kiekį apie 1,9 %.
- Kitas tyrimas parodė, kad stalas su bėgimo takeliu padidino lengvo vaikščiojimo laiką vidutiniškai 43 minutėmis per dieną, tačiau darbuotojai vis tiek sakė, kad sunku suderinti tai su labai įtemptu darbo grafiku.
Apibendrinant galima sakyti, kad rezultatai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir darbo pobūdžio. Tačiau net ir nedideli tokio pobūdžio pokyčiai dažniausiai yra naudingi sveikatai, ypač jei šis įprotis išlaikomas ilgesnį laiką.
Ar įmanoma patogiai dirbti kompiuteriu einant?
Kyla natūralus klausimas: ar realu prie bėgimo takelio stalo dirbti tiek namuose, tiek biure? Daugelis nerimauja, ar pavyks vienu metu ir vaikščioti, ir susikaupti prie kompiuterinio darbo.
Įdomu tai, kad vieno tyrimo metu nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp sėdinčių ir savo tempu einančių žmonių kognityviniuose gebėjimuose – t. y. mąstymas ir dėmesio koncentracija nenukentėjo.
Tačiau nustatyta ir silpnoji vieta: vaikščiojimas ar minimas dviračio stalo metu gali pabloginti darbo su klaviatūra ir ypač su pele tikslumą. Dėl to bėgimo takelis gali būti mažiau tinkamas darbui, kuriame daug ir tiksliai naudojamas kompiuterio pelės žymeklis (pavyzdžiui, grafiniam dizainui, detaliam duomenų žymėjimui ir pan.).
Tiems, kuriems sunku rašyti klaviatūra einant, verta apsvarstyti diktavimo, arba balso atpažinimo, funkcijas. Daugybėje kompiuterių operacinių sistemų jau integruotos balso į tekstą galimybės, kurias galima išnaudoti dirbant lėtu žingsniu ant bėgimo takelio.
Išbandykite, prieš investuodami
Apskritai, stalai su bėgimo takeliu greičiausiai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės sveikatos, nes skatina daugiau judėti ir mažiau sėdėti, o šalutinių neigiamų efektų yra nedaug.
Kai kuriems žmonėms toks stalas gali tapti papildoma motyvacija ir nuolat matomu priminimu daryti ėjimo pertraukas – ypač jei trūksta laiko arba darbas toks, kad labai sunku atsitraukti nuo stalo.
Tačiau net ir paprastas vaikščiojimo takelis kainuoja. Pigiausi modeliai kainuoja maždaug nuo 180–200 Australijos dolerių, o už geresnį, bėgimui tinkamą bėgimo takelį gali tekti sumokėti ir 1 000 dolerių ar daugiau. Be to, dažnai reikia ir reguliuojamo (stovimo) stalo, kad būtų galima patogiai dirbti.
Todėl prieš investuojant į visiškai naują darbo vietos įrangą verta savęs paklausti: gal paprasčiau ir pigiau tiesiog įtraukti reguliarius pasivaikščiojimus nuo darbo stalo? Pavyzdžiui, kas valandą trumpai prasieiti po namus ar biurą, dalį telefoninių skambučių atlikti vaikščiojant, pietų pertraukos metu bent kelias minutes išeiti pasivaikščioti.
Net ir nedideli fizinio aktyvumo pokyčiai gali turėti realios naudos – ypač tiems, kurių darbas ir laisvalaikis yra labai sėslūs.
