Žiema vairuotojams kelia papildomų iššūkių – žema temperatūra apsunkina variklio užvedimą, lėčiau sušyla alyva, didėja detalių nusidėvėjimas. Tinkami įpročiai užvedant ir šildant variklį šaltuoju metų laiku padeda išvengti brangių gedimų ir prailgina automobilio tarnavimo laiką.
Dauguma vairuotojų tiesiog įsėda į automobilį, pasuka raktelį ir iš karto išvažiuoja. Esant aukštai oro temperatūrai tai paprastai nepadaro didelės žalos. Tačiau žiemą, kai spaudžia stiprūs šalčiai, toks elgesys gali gerokai sutrumpinti variklio ir jo dalių tarnavimo laiką.
Jei jūsų automobilyje yra tradicinė užvedimo spyna su raktu, žiemą verta naudoti vadinamąjį „dviejų taktų“ metodą. Jis dažniausiai tinka ir daugeliui modelių su bekontakte užvedimo sistema ir starterio mygtuku vietoje įprastos spynos.
Metodo esmė paprasta: pirmiausia raktelį pasukite iki degimo padėties (arba paspauskite starterio mygtuką taip, kad įsijungtų degimas, bet dar nebūtų užvestas variklis) ir atkreipkite dėmesį į prietaisų skydelį. Užsidegs visos kontrolinės lemputės. Žiemą labai svarbu palaukti, kol didžioji jų dalis užges. Dyzeliniuose varikliuose tuo metu įkaista kaitinimo žvakės.
„Dviejų taktų“ užvedimo būdas – tai raktelio pasukimas iki degimo padėties, laukimas, kol užges kontrolinės lemputės, vėl jo grąžinimas į pradinę padėtį ir dar kartą įjungiamas degimas. Esant labai žemai temperatūrai tai ypač svarbu, nes leidžia kaitinimo žvakėms pakankamai įkaisti ir taip palengvina variklio užvedimą bei sumažina jo dėvėjimąsi.
Prieš užvedant variklį kaitinimo žvakės per kelias sekundes įkaista iki itin aukštos temperatūros – maždaug 800–1000 °C. Jų paskirtis – įkaitinti orą degimo kameroje, kad įpurkštas kuras lengviau savaime užsidegtų. Vairuotojas mato tik kaitinimo žvakių indikatoriaus lemputę prietaisų skydelyje – ji užgęsta, kai sistema pasiruošusi užvedimui. Tai signalas, kad galima sukti starterį.
Greitas, „iš karto“ variklio užvedimas stipriame šaltyje ne visada baigsis gedimu tą pačią akimirką, tačiau ilgainiui toks įprotis varikliui yra žalingas – didėja mechaninis nusidėvėjimas, apkraunamas akumuliatorius, starteris ir visa uždegimo sistema.
Kaip atpažinti kaitinimo žvakių indikatoriaus lemputę?
Dyzeliniuose automobiliuose kaitinimo žvakių lemputė paprastai turi būdingą spiralės arba spyruoklės formos simbolį. Dažniausiai ji būna geltonos arba oranžinės spalvos. Lemputės švietimo trukmė priklauso nuo variklio temperatūros: kuo variklis šaltesnis, tuo ilgiau ji dega. Esant labai žemai temperatūrai ji gali neužgesti net keliolika sekundžių.
Kai indikatorius užgęsta, tai reiškia, kad kaitinimo žvakės pasiekė reikiamą temperatūrą ir variklį galima saugiai užvesti. Jei lemputė neužgęsta neįprastai ilgai arba pradeda mirksėti, tai gali signalizuoti apie kaitinimo žvakių ar susijusios sistemos gedimą – tokiu atveju verta kreiptis į servisą.
Kaip pradėti važiuoti su šaltu varikliu?
Variklį geriausia šildyti ne laisvąja eiga, o važiuojant. Ilgesnis nei vienos minutės stovėjimas vietoje su įjungtu varikliu ne tik neefektyvus, bet kai kuriose šalyse ar miesto zonose gali užtraukti ir baudą. Esant labai dideliam šalčiui galima palaukti kelias ar keliolika sekundžių po užvedimo, tačiau nereikėtų ilgai laikyti variklio dirbančio stovint.
Važiuojant variklis sušyla gerokai greičiau. Taip sumažėja ir reiškinys, kai šaltam varikliui dirbant su praturtintu mišiniu dalis nesudegusio kuro patenka į karterį ir skiedžia alyvą. Kuo trumpiau variklis dirbs visiškai šaltas, tuo mažesnė žala jo tepimo sistemai.
Kol variklis nepasieks darbinės temperatūros, svarbu jo neapkrauti. Venkite staigiai spausti akceleratorių, „sukti“ variklį iki labai aukštų apsukų ir intensyviai greitėti. Nors alyva gana greitai paskirstoma po visą sistemą, optimalus tepimas ir sandarinimas pasiekiamas tik tada, kai variklis pilnai sušyla.
Protingas ir kantrus elgesys pirmosiomis minutėmis po užvedimo – vienas paprasčiausių būdų prailginti variklio tarnavimo laiką ir išvengti brangių remontų žiemą.
