Technologijos ir dirbtinis intelektas sparčiai keičia rinkas: technologijų ir inovacijų srityje pritraukiamas beprecedentis kapitalas, o nauji verslai auga itin greitai. Todėl šiandien, greta tradiciškai svarbių strateginio valdymo ir organizacijos vystymo kompetencijų, vis svarbesnės tampa technologijų ir inovacijų valdymo kompetencijos.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto mokslininkas ir Verslo administravimo KTU MBA studijų programos Technologijų valdymo modulio vadovas dr. Andrius Vilkauskas teigia, kad dabartiniai vadovai susiduria su daugiau iššūkių, nei spėja juos identifikuoti, tačiau svarbiausi – greita technologijų raida ir būsimų specialistų pritraukimas.
„Technologiniai iššūkiai lemia, kad įmonių efektyvumas turi labai sparčiai augti, nes dėl greitai kintančių technologijų organizacijos investicijų atsipirkimo laikas turi būti reikšmingai mažesnis. Taip pat didėja rizika investuoti į technologijas, kurios gali greitai pasenti ir tapti neaktualiomis“, – sako dr. A. Vilkauskas.
Kalbėdamas apie specialistus, jis pabrėžia, kad vadovams reikia prognozuoti ateitį ir spręsti, kokių kompetencijų reikės. Tai lemia, kad vadovai patys turi nuolat atnaujinti žinias, stiprinti strateginį mąstymą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Jam pritaria ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, Verslo administravimo KTU MBA studijų programos Inovacijų valdymo modulio vadovė dr. Monika Petraitė. Ji akcentuoja, kad šiuolaikinis lyderis privalo derinti sudėtingus vidinius ir išorinius organizacijos aplinkos kontekstus ir kartu užtikrinti organizacijos procesų efektyvumą.
„Lyderis turi tapti ekosistemų ir kontekstų navigatoriumi, mokėti orientuoti organizaciją į pagrindinę strateginę kryptį bei priimti sprendimus šiek tiek greičiau nei dominuojanti verslo dauguma. Būtent šis gebėjimas greičiau įžvelgti ateitį išskiria labai sėkmingus lyderius iš daugumos“, – teigia prof. dr. M. Petraitė.
Disciplina padeda išvengti klaidų
Vis dėlto vadovai ne visada laiku ir tinkamai sureaguoja į minėtus iššūkius. Papildomu išbandymu, lemiančiu klaidas, dažnai tampa ir perėjimas iš inžinerinių pareigų į vadovo pozicijas. Dr. A. Vilkauskas atkreipia dėmesį, kad klysti – įprasta ir normalu, tačiau svarbiausia, kaip greitai klaidos bus atpažintos ir kokios pamokos iš jų bus išmoktos.
„Inžinieriams neretai būdingas stiprus prisirišimas prie savo srities žinių. Pereinant į vadovo vaidmenį, didėjantis kompleksiškumas reikalauja gebėjimo taikyti sisteminį problemų sprendimą ir atsiriboti nuo kartais siauresnio techninio požiūrio. Visgi tai tik bendras palyginimas, nes daugelis inžinerijos sričių yra tarpdisciplininės, todėl savaime ugdo platų požiūrį į problemų sprendimą“, – pasakoja dr. A. Vilkauskas.
Pasak jo, kritinėmis vadovų klaidomis neretai tampa nepakankamas įsiklausymas į vidinę ir išorinę organizacijos situaciją, lyderio individualus veikimas, nepakankamas komandos ir darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus.
„Jei būtų galima suteikti tik vieną patarimą pradedančiajam vadovui, rekomenduočiau ugdyti gebėjimą ir discipliną nuolat permąstyti savo veiklą, keliant klausimus ir reflektuojant. Taip pat reikėtų atitinkamai transformuoti savo asmeninius ir vadovaujamos organizacijos veikimo principus. Šis gebėjimas atveria kelius į ilgalaikę, tvarią ir prasmėmis praturtinančią karjeros ir asmeninio augimo kelionę“, – pastebi prof. dr. M. Petraitė.
Nuoseklus mokymasis – būtina sąlyga pokyčiams
Nors vadovavimo disciplinos ugdymas sudaro pagrindą, ilgalaikiams pokyčiams reikalingas kryptingas ir nuoseklus mokymasis. Pasak dr. A. Vilkausko, vadovai visada turi „treniruoti“ save: mokėti atpažinti esamus savo mąstymo modelius ir gebėti kurti naujus. Tai padeda lengviau prisitaikyti naujose situacijose ir kurti pokyčius, leidžiančius būti sėkmingiems savo veikloje.
„Verslo administravimo KTU MBA studijas palyginčiau su treniruotėmis, vykstančiomis padedant individualiam treneriui. Jų metu studijų turiniui skiriamas personalizuotas dėmesys – prisitaikoma prie kiekvieno studento bazinio lygio ir sudaroma individuali mokymosi kelionė, padedanti pasiekti maksimalų augimą“, – teigia dr. A. Vilkauskas.
Šios studijos skatina išeiti iš komforto zonos, sąmoningai įsitraukti į mokymosi procesą ir ieškoti ryšio su kitais studentais, iš kurių galima semtis įvairiapusės patirties ir žinių. Bendradarbiavimas su kolegomis tampa tokia pat svarbia studijų dalimi kaip ir studijų turinys. Prof. dr. M. Petraitė pabrėžia, kad būtent toks mokymasis yra esminė šiuolaikinio universiteto užduotis.
„Čia besimokančiojo vertybės, įsitikinimai ir pasaulėžiūra keičiasi dėl patirties, vedančios į gilesnį supratimą ir efektyvesnį veikimą. Tai ne tik naujų žinių gavimas, bet ir vidinė pertvarka, leidžianti matyti situacijas iš naujų perspektyvų ir tampanti pagrindu naujiems sprendimams bei elgsenai“, – pažymi prof. dr. M. Petraitė.
Priėmimas į KTU Verslo administravimo KTU MBA studijų programą, skirtą vadovams, vykdomas iki sausio 14 d. Ši programa orientuota į lyderius, siekiančius stiprinti technologijų ir inovacijų valdymo, strateginio mąstymo ir pokyčių įgyvendinimo kompetencijas.
